Žlugo dar viena iniciatyva Alytuje įkurti japonišką sodą. „Alytus, turėdamas žmogų, kuris žinojo, kaip įgyvendinti šią idėją, kad būtų sukurtas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje garsus japoniškas sodas, tuo nepasinaudojo“, – sakė visame pasaulyje žinomas bonsų ir japoniškų sodų kūrėjas, Japonijos kultūros žinovas alytiškis Kęstutis Ptakauskas.
„Dabar Registrų centre registruojame likvidavimo dokumentus. Jų nėra labai daug, nes veiklos praktiškai nebuvo, tačiau yra tam tikros procedūros, kurias turime atlikti. Manau, kad vėliausia iki liepos pabaigos visos registravimo procedūros bus baigtos“, – „Dainavos žodžiui“ sakė asociacijos „Japoniškas sodas Alytuje“ likvidatorė Renata Romanovienė.
Idėja antrą kartą sukurti Alytuje japonišką sodą kilo prieš septynerius metus, kai UAB „Marisa“ iš privačių asmenų nupirko kiek didesnį nei 20 arų žemės sklypą Mažosios Dailidės ežerėlio kaimynystėje. Po penkerių metų septyni buvę ir esami alytiškiai įsteigė asociaciją „Japoniškas sodas Alytuje“, kuri ėmėsi koordinuoti japoniško sodo kūrimą.
Palaikęs japoniško sodo atsiradimo idėją bendrovės „Marisa“ direktorius, tuometis Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys Virginijus Jarušas teigė, kad japoniškam sodui minėtoje vietoje kurti ir valdyti būtina įsteigti asociaciją, kad su piniginiais įnašais galėtų dalyvauti visi alytiškiai. V. Jarušas akcentavo, kad sodas bus, jei alytiškiai dalyvaus su savo įnašais, o „Marisa“ asociacijai parduos žemės sklypą japoniškam sodui kurti už tiek, kiek jis kainavo.
Tačiau idėja suburti miesto bendruomenę žlugo. K. Ptakauskas sukūrė vizualizaciją, kaip turėtų atrodyti sodas vienoje gražiausių Dzūkijos sostinės vietų, Alytaus miesto teatre ją pristatė visuomenei. Pristatyme nuotoliniu būdu dalyvavo ir Japonijos ambasados Lietuvoje atstovai.
Planuota suburti 2 tūkst. asociacijos narių, iš jų įnašų įsigyti sklypą iš „Marisos“, o su rėmėjų ir užsienio fondų pagalba įkurti japonišką sodą. Pavyko surinkti 151 narį (vėliau dėl objektyvių priežasčių asociacija dviem nariais sumažėjo), kurių maždaug pusę sudarė alytiškiai ir užsienyje gyvenantys buvę alytiškiai bei japoniškų sodų kūrimo specialistai, Japonijos kultūros entuziastai. Surinktų 15 tūkst. 100 eurų nepakako nei sklypo įsigijimui, nei sodo kūrimui.
Susiklosčius tokioms aplinkybėms buvo nuspręsta asociaciją „Japoniškas sodas Alytuje“ likviduoti. Buvusios asociacijos tarybos pirmininkės, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus vadovės Modestos Tarasauskienės teigimu, asociacija likviduojama, nes nebematoma galimybės pasiekti išsikeltą tikslą – įsteigti japonišką sodą Alytuje: praėjusiais metais buvo kreiptasi į miesto savivaldybę dėl sklypo suteikimo pagal panaudą sodui kurti, tačiau susitarimas nepasiektas.
Asociacijos susirinkime nuspręsta narių įnašus, kurių po atsiskaitymo su finansinių paslaugų teikėjais, teisininkais liks apie 14 tūkst. eurų, lygiomis dalimis išdalinti Alytaus autizmo asociacijai „Lietaus vaikai“, Vilniuje registruotam labdaros ir paramos fondui „Rugutė“, kuris teikia pagalbą onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams ir jų tėvams bei Alytaus gyvūnų globos asociacijai „Keturkojo viltis“.
Anot M. Tarasauskienės, asociacijos nariai dirbo be atlygio, surinkti pinigai buvo panaudoti tik būtiniausioms reikmėms – japoniško sodo Alytuje tinklalapio serverio paslaugoms, metiniam finansiniam auditui ir kt.
„Jeigu miestui nereikia turizmo ir turistų traukos objekto, tai viską ir pasako. Didžiųjų pasaulio miestų pasididžiavimas gražūs japoniški sodai. Alytui to nereikia. Ką padarysi, ne viskas būna taip, kaip mes norime. Labai gaila, kad Alytus prarado tokį šansą.
Prieš 16 metų pirmą kartą užsimojus sukurti japonišką sodą, patys japonai būtų viską padarę, buvo sutarta. Tačiau pasikeitus miesto vadovams, šios idėjos buvo atsisakyta, miesto vadovas net nepriėmė japonų delegacijos.
„Antru bandymu norėjome sukurti mažesnį, tačiau išskirtinį japonišką sodą suburdami miesto bendruomenę, tačiau jai nesusibūrus pasitraukė verslininkai. Taip japoniško sodo sukūrimo idėja Alytuje žlugo galutinai“, – sakė K. Ptakauskas.