Dainavos žodis

Lietuvos savaitė

Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.

Parlamentarai neįteisino naktinių taikiklių šernams medžioti

S. Lisausko / BNS nuotr.

Medžiojant šernus ir invazinius gyvūnus, nebus galima naudoti naktinio matymo prietaisų, nusprendė Seimas.

Antradienį daugiau parlamentarų palaikė premjerės Ingridos Šimonytės siūlymą, kad naktiniai taikikliai nebūtų leidžiami medžioklėje.

Už jos pataisą balsavo 61 Seimo narys, 34 buvo prieš ir 25 susilaikė.

Vyriausybės vadovė ragino politikus atsikvošėti ir neleisti medžioklėje naudoti naktinio matymo prietaisų.

„Visais požiūriais šita galimybė yra žalinga gamtai, žalinga kontrolei, žalinga aplinkosaugai, ji neturi nieko bendro su tėvynės saugumu ir gynyba“, – teigė ji.

„Apmaudžiausia, kad tas klausimas siejamas su krašto saugumu ir gynyba, tarsi žmonės, kurie turi mokytis šaudyti, turi mokytis šaudyti su naktiniais taikikliais šaudydami naktį į šernus miške, o ne šaudykloje“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Seimas svarstys „Sodros“ biudžetą

Seimas antradienį priėmė svarstyti perteklinį 2024 metų „Sodros“ biudžetą.   

„Pajamos laukiamos 8 proc. didesnės nei laukiamos šiemet“, – pristatydama dokumentą, parlamentarams teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.  

Pasak jos, kitais metais, planuojama, pensininkų bus 619,5 tūkst., arba 4 tūkst. daugiau nei šiemet.   

M. Navickienės teigimu, prognozuojama, kad vidutinė senatvės pensija augs apie 12 proc. ir be stažo vidutiniškai sudarys 605 eurus, su stažu – 644 eurus.

Anot jos, Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 metų pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio į rankas. 

„Prognozuojame, kad vidutinė senatvės pensija kitąmet sudarys beveik 46 proc. darbo užmokesčio į rankas. Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, beveik 49 proc. į rankas gaunamo darbo užmokesčio. O jau 2025 metais pastaroji pensija, tai yra su būtinuoju stažu, viršys 51 proc.  gaunamos algos“, – teigė M. Navickienė.  

Planuojamos „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos sieks 7,639 mlrd. eurų, išlaidos – 7,062 mlrd. eurų, arba atitinkamai 8,2 proc. ir 11 proc. daugiau nei laukiama šiemet. Biudžeto perteklius turėtų siekti 577 mln. eurų – 17,2 proc. mažiau nei šiemet.

Seimui siūloma patvirtinti 269,77 euro bazinės pensijos dydį, 38,23 euro našlių pensijos bazę, individualiosios pensijos dalies papildomą indeksavimo koeficientą – 1,02, pensijų apskaitos vieneto vertės dydį – 6,38 euro.

Vidutinis šalies darbo užmokestis, taikomas įmokų bazei skaičiuoti, būtų 1902,7 euro.

Seimas projekto svarstymo imsis lapkričio 14 dieną.

Seimas atmetė siūlymą lytiškumo ugdymo temas perkelti į tikybos ar etikos pamokas

Seimas antradienį atmetė opozicijos inicijuotas Švietimo įstatymo pataisas, kad lytiškumo ugdymo temos būtų integruotos į tikybos ar etikos pamokas.

Už tokią Švietimo įstatymo pataisą antradienį balsavo 56 Seimo nariai, o prieš buvo 43 ir susilaikė 23 parlamentarai. Už pataisas balsavo opoziciniai „valstiečiai“ bei demokratai, bet buvo ir keletas balsų iš valdančiųjų. Prieš balsavo arba susilaikė didžioji dalis valdančiųjų konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės frakcijos atstovų.

Pataisas pristatęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Linas Kukuraitis sakė, kad tai leistų pasiekti kompromisą dėl rugsėjį startavusios gyvenimo įgūdžių programos, konkrečiai – dėl lytiškumo ugdymo dalies, sukėlusios dalies tėvų ir visuomenės pasipiktinimą.

„Pagrindinė problema ta, kad lytiškumo ugdymą, kuris sudaro 10 proc. programos, įdėjus į gyvenimo įgūdžių programą, tėvai praranda teisę nevaržomai rūpintis doroviniu auklėjimu, kuris apibrėžtas Konstitucijoje“, – pristatydamas projektą, sakė L. Kukuraitis.

Daugiau kaip 30 pataisą teikiančių opozicinių Seimo narių sakė, kad pagal Konstituciją vaikų doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus rūpinasi tėvai, ir šį teisė negali būti ribojama poįstatyminiais teisės aktais.

Pasak iniciatorių, lytiškumo ugdymą įtraukus į dorinio ugdymo pamokas, tėvams pagal savo įsitikinimus parenkant vaikams etikos arba tikybos pamokas, jie kartu pasirinktų ir jų įsitikinimus atitinkantį lytiškumo ugdymą.

Nuo šių mokslo metų mokyklose įdiegta gyvenimo įgūdžių programa sulaukė kritikos iš dalies politikų, tėvų organizacijų. Jie kaltina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kad per pamokas bus skleidžiama LGBTIQ propaganda, vaikai bus mokomi apie kontracepciją, o ne susilaikymą nuo lytinių santykių.

Už pataisas kalbėjusi Seimo narių Mišrios grupės atstovė Agnė Širinskienė teigė, kad lytinio ugdymo perkėlimas į dorinį ugdymą užtikrintų pasirinkimo galimybę, o žmogaus anatomijos temos mokomos ir per biologijos pamokas.

Valdančiosios Laisvės frakcijos atstovė Ieva Pakarklytė sakė, kad politikai neturėtų iki detalių reguliuoti ugdymo turinio, o pastarasis nuskambėjęs vienuolikmetės nėštumo atvejis įrodo, kad lytinis švietimas būtinas.

„Kiek dar Lietuvoje vienuolikmečių, trylikamečių turės lauktis, būti prievartaujamos, kad mes suprastume, kad turi būti toks mokymas? Šioje programoje yra žingsniai, kaip atpažinti smurtą, kaip atpažinti seksualinį smurtą“, – kalbėjo I. Pakarklytė.

Parlamentarė pridūrė, kad iš jos trejų metų darbo Seime patirties matyti, kad „Seimui lytiškumo ugdymo pamokos būtų pirmam naudingos“.

Nuo rugsėjo gyvenimo įgūdžiai 5 ir 7 klasėse dėstomi po vieną pamoką per savaitę, o 9 klasėje – po vieną pamoką kas dvi savaites. Palaipsniui nuo 1 iki 10 klasės šiam dalykui bus skiriama po vieną savaitinę pamoką.

Gyvenimo įgūdžių bendroji programa integruoja daug temų: socialinį ir emocinį ugdymą, sveikatos ugdymą, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, patyčių ir smurto prevenciją, žmogaus saugą, saugų eismą, pirmąją pagalbą, lytiškumo ugdymą, psichinės sveikatos stiprinimą, lyčių lygybę, pagarbių santykių kūrimą, žmogaus teises ir kitas.

Ministerija teigia, kad apie gyvenimo įgūdžių programą viešoje erdvėje skelbiama klaidinanti informacija, o pedagogai šioms pamokoms yra pasirengę bei dar galės tobulintis.

Seimas patvirtino pluoštą rinkimų pakeitimų: reikės nurodyti ir buvusias partijas

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Seimas antradienį priėmė pluoštą Rinkimų kodekso pataisų, kuriomis koreguojamos rinkimų procedūros, tarp didesnių pakeitimų – kandidatams reikės nurodyti ne tik esamą, bet ir buvusias partijas, įskaitant ir Komunistų partiją.

Tačiau konservatorių inicijuotoms pataisoms, kurios išskirtų prievolę nurodyti buvus Komunistų partijos nariu, eitas pareigas, o tokia informacija būtų skelbiama rinkimų plakate, priimti neužteko balsų.

Seimo priimtos pataisos numato, kad kandidatai rinkimuose turės nurodyti buvusią narystę politinėse organizacijose, taip pat narystės laikotarpį. Dabartinė redakcija reikalauja nurodyti tik dabartinę narystę politinėje partijoje, politiniame komitete ar asociacijose.

Rinkimų kodekso pagrindinis pataisų projektas priimtas už balsavus 110 Seimo narių ir vienam susilaikius.

Tuo metu už griežtesnį konservatorių siūlymą balsavo 81 Seimo narys, prieš buvo trys ir susilaikė 15 parlamentarų, tačiau konstitucinio įstatymo, koks yra Rinkimų kodeksas, pataisoms priimti reikia ne mažiau kaip 85 balsų.

„Turės vis tiek nurodyti buvusią priklausomybę Komunistų partijai, kaip ir visas kitas partijas, kurioms priklausė, tik nebus įrašo plakate“, – sakė šio siūlymo autorius konservatorius Andrius Vyšniauskas.

Rinkimų kodekso pataisomis buvo sprendžiamos su savivaldos rinkimais paaiškėjusios jo spragos, tarp jų – kai rinkimuose dalyvavo pareigų, į kurias kandidatavo, po teismų paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių eiti negalintys politikai.

Asmuo negalėtų būti renkamas, jei iki pareiškinių dokumentų pateikimo termino pabaigos jis yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį ir baudžiamojo poveikio priemonės.

Taip pat – jei nuo pareiškinių dokumentų pateikimo termino pabaigos iki rinkimų dienos jo atžvilgiu  yra įsiteisėjęs teismo apkaltinamasis nuosprendis.

Kodekse įrašyta galimybė braukti kandidatą iš rinkimų paaiškėjus, kad jam pradėtas ikiteisminis tyrimas – šį kandidatą iškėlusios politinės organizacijos arba išsikėlusio kandidato prašymu. Šiuo metu baigtiniame pagrindų, kuomet kandidatas šalinamas iš rinkimų, sąraše tokios nuostatos nėra.

Taip pat patvirtinti pakeitimai, susiję su pareiškinių dokumentų pateikimo terminais, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) galėtų duoti laiko kandidatams juos pataisyti.

Pagal naują tvarką, pareiškinių dokumentų pateikimas bus pradedamas likus 130 dienų ir baigiamas likus 80 dienų iki rinkimų dienos.

Šiuo metu dokumentai pradedami teikti likus 83 dienoms ir baigiami teikti likus 65 dienoms iki rinkimų dienos, tačiau po teismų sprendimų įpareigojant VRK duoti laiko kandidatams patikslinti informaciją jiems pakoreguoti.

Seimas tuo tarpu nepritarė opozicijos parengtoms pataisoms, kurios būtų įpareigojusios VRK pirmininką ir narius kreiptis leidimo dirbti su slapta informacija.

Daugiau nei trečdalis lietuvių sveikatą tikrinasi rečiau nei kartą per metus, rodo tyrimas

Daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų sveikatą tikrinasi rečiau nei kartą per metus, rodo tyrimas.

Anot tyrimo, 38 proc. šalies gyventojų profilaktiškai sveikatą tikrinasi rečiau nei kartą per metus. 43 proc. gyventojų sveikatą tikrinasi vieną ar du kartus per metus.

Tyrimas taip pat rodo, kad 13 proc. tyrime dalyvavusių vyrų teigia visiškai nesitikrinantys sveikatos. Rečiausiai tikrinasi aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys bei specialistai, tarnautojai, techniniai darbuotojai.

„Žmonės kitą kartą neįvertina, kad reikia profilaktiškai tikrintis, ir dažniausiai kreipiasi tik tada, kai jau negali kentėti skausmo“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.

Anot tyrimo, 44 proc. apklaustųjų savo sveikatą vertina gerai arba labai gerai.

„Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis yra 68 procentai. Nuo 2020 metų nesikeičia tai, kaip žmonės vertina savo sveikatą“, – kalbėjo Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ direktorius Deividas Praspaliauskas.

Jis taip pat pridūrė, kad respondentų vidurkis vertinant savo sveikatą – 6,9 balo iš dešimties.

Anot tyrimo, geriausiai jaučiasi 18–25 metų amžiaus žmonės (26,2 proc. savo savijautą įvertino 9 ir 10 balų). Beveik pusė visų tyrimo dalyvių (47,2 proc.) nurodo, kad jų savijauta – tarp septynių ir aštuonių balų iš dešimties.

Beveik 50 proc. vyresnių nei 56 metų amžiaus respondentų savo savijautą įvertino šešiais arba mažesniu balu. Savo savijautą devyniais ar dešimčia balų įvertino 19 proc. aukščiausio lygio vadovų, 6,9 proc. pensininkų.

35 proc. tyrimo dalyvių nurodo, kad kreiptųsi į medicinos įstaigą, jei skausmas skausmo skalėje siektų septynis ir daugiau balų iš dešimties.

„Jau toks skausmas, kur dirbti neišeina, daro įtaką mūsų kasdienybei“, – kalbėjo šeimos gydytojas Vilius Rajeckas.

Anot tyrimo, 16 proc. žmonių nesikreipia į medikus taip ilgai, kaip tik gali (ypač 36–45 metų amžiaus žmonės).

Tyrimas taip pat rodo, kad moterys yra pakantesnės skausmui: 37 proc. jų teigia, kad kreiptųsi į gydymo įstaigą, jeigu skausmo lygis siektų septynis ir daugiau balų iš dešimties. Tuo tarpu 33 proc. vyrų kreiptųsi, jei skausmo lygis pasiektų nuo septynių iki dešimties balų.

Anot tyrimo, respondentai nurodė labiausiai nerimaujantys dėl vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų.

„Kas mus iš tikrųjų nustebino, tai trečia, ketvirta, penkta vieta žmonių išvardintų ligų baimių. Tai yra sąnarių ir su tuo susijusių judėjimą ribojančių ligų baimė, regos silpnėjimo ir demencijos“, – teigė D. Praspaliauskas.

Jis pridūrė manantis, kad Lietuvoje apie šias ligas nekalbama.

„Tai, kad patys žmonės tai įvardijo, yra indikacija, kad ir kaip gydymo įstaigos, ir kaip medikai, mes turime ženkliai daugiau apie tai šnekėti“, – tvirtino D. Praspaliauskas.

Tuo metu jauniausi respondentai išskyrė nerimaujantys dėl depresijos ir nervų ligų, regos silpnėjimo.

Tyrimą rugsėjo 18–26 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, apklausti 1013 respondentų.

Oficialus nedarbas Lietuvoje smuktelėjo iki 8,3 proc.

Oficialus nedarbas rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, traukėsi 0,1 procentinio punkto iki 8,3 proc., skelbia Užimtumo tarnyba. 

Darbo ieškančių žmonių skaičius per mėnesį sumažėjo 0,2 tūkst. ir spalio 1-ąją siekė 148,8 tūkst.    

Užimtumo tarnybos stebėsenos ir analizės vadovė Jurgita Zemblytė teigia, kad tokia tendencija rugsėjį pastebima kasmet. 

„Kasmet rudens pradžioje nedarbas sumažėja – tai natūralus darbo rinkos reiškinys. Visgi šiais metais jis traukėsi gerokai mažiau nei ankstesniais metais. Darbdavių pristabdyti plėtros planai ir atsargesnė darbuotojų samda vis aiškiau pradeda atsispindėti darbo rinkos rodikliuose“, – tarnybos pranešime sako J. Zemblytė.  

Laisvų darbo vietų per mėnesį sumažėjo 1,2 tūkst. iki 17,5 tūkst., darbo pasiūlymų mažiau buvo apgyvendinimo ir maitinimo bei švietimo įmonėse.

Rugsėjį Užimtumo tarnyba padėjo įsidarbinti 20,7 tūkst. žmonių, dar 8,6 tūkst. rinkosi savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus. Daugiau nei rugpjūtį žmonių įsidarbino visuose sektoriuose, išskyrus nekilnojamojo turto bei kitose aptarnavimo  įmonėse, o vien švietimo sektoriuje pradėjo dirbti 2,7 tūkst. daugiau gyventojų.

„Rugsėjį įsidarbinusių klientų skaičius – didžiausias nuo metų pradžios ir didesnis nei gegužę, kai apgyvendinimo, maitinimo paslaugų, statybos, žemės ūkio ir kitos įmonės aktyviai samdė vasaros sezono darbams“, – teigia J. Zemblytė.

Tarnybos duomenimis, daugiausia darbo pasiūlymų rugsėjį buvo gydytojams, fizioterapeutams, reklamos ir rinkodaros specialistams, teisininkams, gydytojo odontologo padėjėjams, įkalinimo įstaigų sargybiniams, baldžiams, kokybės kontrolieriams.

Naujame medžioklės sezone bus galima sumedžioti 341 vilką: 59 daugiau nei pernai

Šiame vilkų medžioklės sezone bus galima sumedžioti 341 vilką: tai 59 daugiau nei praėjusį sezoną, kai buvo nustatytas 282 vilkų sumedžiojimo limitas.

Kaip antradienį pranešė Aplinkos ministerija, ministras Simonas Gentvilas pasirašė įsakymą, kuriuo minėtas limitas nustatomas medžioklės sezono metu nuo spalio 15 dienos iki kitų metų kovo 31 dienos.

Taip pat šiemet padidintas prieaugio koeficientas, pagal kurį apskaičiuojami medžioklės limitai, taip nuspręsta stebint populiacijos augimą.

Pasak ministerijos, sprendimas dėl vilkų medžioklės limito priimtas atsižvelgus į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, rūšies apsaugos poreikius ir moksliniais tyrimais apskaičiuotą vilkų šeimų skaičių.

Siekiant, kad vilkai būtų medžiojami proporcingai jų natūraliai gausai, limito nesiūloma skirstyti rajonais.

Pasak ministerijos, rengiant projektą, iš esmės remtasi 2022–2023 metais sumedžiotų vilkų genetiniais ir produktyvumo tyrimais, kuriuos atliko Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos mokslininkai.

„Atlikti tyrimai rodo, kad vilkų šeimų skaičius auga: Lietuvos teritorijoje vilkų šeimų yra ne mažiau kaip 91. Pagal Vilko apsaugos planą, jeigu vilkų yra daugiau kaip 62 šeimos, populiacijos naudojimas planuojamas taip, kad būtų užtikrintas jos tolygus sumažinimas ir išlaikymas 32–62 šeimų ribose“, – teigiama pranešime.

Planuojant sumedžiojimo limitą, VDU mokslininkai rekomendavo atsižvelgti ir į tai, kad pastaraisiais metais atliekami vilkų populiacijos genetiniai, amžiaus, reprodukcijos ir pasiskirstymo tyrimai rodo stabilią arba gerėjančią populiacijos būklę bei didėjantį vilkų skaičių.

Pastaruosius keturis medžioklės sezonus nustatant sumedžiojimo limitą, besiveisiančių šeimų skaičius buvo dauginamas iš kaimyninėse šalyse nustatyto prieaugio vidurkio – 3,25, tačiau, naudojant šį perskaičiavimo koeficientą, visą šį laikotarpį buvo stebimas vilkų populiacijos augimas.

Pasak ministerijos, tikėtina, kad prieaugio vidurkis 3,25, kuris buvo nustatytas šiauresnėse šalyse, neatitinka geresnėse gamtinėse sąlygose besiveisiančios vilkų populiacijos būklės.

Kad būtų galima sustabdyti tolesnį vilkų populiacijos augimą, VDU mokslininkai siūlė šiemet atsargiai didinti prieaugio vidurkio koeficientą, naudojamą šio medžioklės sezono sumedžiojimo limitui apskaičiuoti, iki 3,75.

Pokytis po siūlomo prieaugio vidurkio koeficiento koregavimo bus stebimas, o šis koeficientas bus atitinkamai koreguojamas nustatant vilkų sumedžiojimo limitą  kitais metais.

Išnaudojus vilkų sumedžiojimo limitą sezonui, jis nutraukiamas anksčiau. Ankstesnis vilkų medžioklės sezonas dėl šios priežasties baigėsi kovo 2 dieną.

Pagal Medžioklės taisykles, vilkų sumedžiojimo limitą tvirtina aplinkos ministras, remdamasis Vilko apsaugos plane nustatytais principais, kad būtų užtikrinta palanki vilko rūšies apsaugos būklė. 

Vilkų ūkiniams gyvūnams daroma žala pastaraisiais metais panaši. Iki 2023 metų rugsėjo 12 dienos atlyginant vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą išmokėta 112 908 eurai, iki 2022 metų rugsėjo 20 dienos – 127 137 eurai, 2021 metais – 100 401 euras kompensacijų ūkinių gyvūnų augintojams.

Pareigūnai skelbia pradedantys protestus dėl Vidaus tarnybos statuto pakeitimų

BNS nuotr.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) antradienį pranešė pradedanti protesto akcijas prieš Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ruošiamus Vidaus tarnybos statuto pakeitimus.

Pareigūnų teigimu, siūlomi pakeitimai, kuriais pareigūnams taikomos garantijos sulyginamos su valstybės tarnautojų, pablogins jų padėtį ir „griauna pareigūnų bendruomenės pasitikėjimą Vyriausybe kaip darbdaviu“.

„Šiandien žvelgdami į statuto pakeitimus, sakome – tai bus paskutinis smūgis pareigūnams. Pareigūnai gavo ne vieną valdžios nokdauną, atsilaikėme, bet dabar tai jau gali būti nokautas“, – pranešime sako LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.

Profesinė sąjunga skelbia, kad trečiadienį nuo 12 iki 14 val. pareigūnai protestuos prie Vyriausybės, taip pat prie Finansų, Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijų.

L. Soščekienė yra sakiusi, kad daugiausia nerimo bendruomenėje kelia kai kurių socialinių garantijų atsisakymas arba mažinimas, pokyčiai dėl vadinamųjų butpinigių, kelionpinigių.

Pasak pareigūnų, priedo už laipsnį panaikinimas, priedo už stažą mažinimas nuo 30 proc. iki 20 proc. pareiginės algos dydžio, perkėlimo į kitas pareigas tarnybinio būtinumo atvejais, butpinigių ir kelionės išlaidų kompensavimo sąlygų bloginimas „visiškai demotyvuoja ne vienerius metus kantriai tarnybą tęsiančius bei neįkainojamą patirtį turinčius pareigūnus“.

Vidaus reikalų ministerija, rugsėjį pranešusi apie Vidaus tarnybos statuto pataisas, skelbė, kad jomis numatoma didinti minimalius pareiginių algų koeficientus pirminės ir vidurinės grandies pareigūnams, mažinti darbo užmokesčio netolygumus tarp statutinių įstaigų. 

Pagal pataisas, būtų peržiūrimas pareigybių suskirstymas į pareigybių grupes – jų mažėtų nuo 15 iki 10. Ministerija teigia, kad taip būtų nustatyta aiškesnė pareigybių sistema bei hierarchija.

Pigiausių maisto produktų vidutinio krepšelio kaina rugsėjį mažėjo – pricer.lt

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse rugsėjį pigo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.

Palyginti su rugpjūčiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis rugsėjį pigo 2,7 proc. (1,95 euro), o palyginti su 2022-ųjų rugsėju buvo 5,7 proc. (4,14 euro) pigesnis.

Stebimų prekių kainos mažėja antrą mėnesį iš eilės, pastebi portalas, nors yra 23,4 proc. (13,09 euro) brangesnis nei prieš dvejus metus.

Rugsėjį pigiausias krepšelis buvo „Maxima“ – 60,34 euro (brango 1,22 euro), antroje vietoje „Lidl“ – 61,03 euro (pigo 3,54 euro), trečioje „e-Rimi“ – 66,51 euro (pigo 0,75 euro), ketvirtoje „Rimi“ – 67,05 euro (pigo 0,5 euro), penktoje „Barbora“ – 70,38 (brango 4,2 euro), šeštoje „Norfa“ – 71,07 euro (pigo 0,65 euro), septintoje „Iki“ – 76,31 euro (pigo 6,64 euro), aštuntoje „Last Mile“ – 78,83 euro (pigo 8,92 euro).

Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kainų analizė rodo, kad per mėnesį kainos krito 2,1 proc. (1,22 euro), o per metus kilo 1,9 proc. (1,12 euro).

Iš pricer.lt stebimų 52 prekių kainų brango 24, pigo 28 prekės.

Reikšmingai – 10 proc. ir daugiau – brango 12 prekių, labiausiai brangusios prekės –  virta dešra, „Lipton“ arbata, cukrus, kiaušiniai, virta dešra, batonas, alus.

Trys ketvirtadaliai gyventojų mano, kad vyresnių žmonių diskriminacija išplitusi

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) tyrimas parodė, kad trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų mano, jog šalyje labai ar iš dalies paplitusi vyresnio amžiaus žmonių diskriminacija.

Kaip pirmadienį pranešė tarnyba, gana didelė dalis vyresnių apklausos dalyvių teigė asmeniškai darbo santykiuose susidūrę su diskriminacija dėl amžiaus arba sako buvę jos liudininkais. 

Rugsėjį atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 24 proc. šalies gyventojų įsitikinę, kad vyresnio amžiaus žmonių diskriminacija Lietuvoje yra labai paplitusi, 51 proc. – jog paplitusi iš dalies.  

Respondentų paklausus, ar per paskutinius dvejus metus jie buvo susidūrę su diskriminacija dėl savo amžiaus darbo vietoje ar ieškodami darbo, paplitimas varijuoja priklausomai nuo atsakiusiųjų amžiaus. 6 proc. jaunesnių nei 29 metai jautėsi diskriminuoti, 9 proc. teigė buvę diskriminacijos liudininkais. 

Tris kartus dažniau su tokiais lygių galimybių pažeidimais mano susidūrę į šeštąją dešimtį įžengę respondentai. 50–59 metų amžiaus asmenų grupėje penktadalis (21 proc.) apklaustųjų teigė susidūrę su diskriminacija dėl amžiaus, tiek pat jų sakė buvę tokios diskriminacijos liudininkais. 

Apklausa atskleidė ir didesnę 70 metų bei vyresnių žmonių diskriminaciją sveikatos apsaugos srityje. Ją teigė patyrę beveik ketvirtadalis (24 proc.) šios grupės respondentų, o bendrai su tokia diskriminacija sakė susidūrę 9,4 proc. visos Lietuvos gyventojų. 

Penktadalis 50–59 metų amžiaus žmonių teigė, jog buvo diskriminacijos sveikatos apsaugos srityje liudininkais.

Parengta pagal BNS ir „Dzūkų žinių“ informaciją

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: