Per visą Lietuvą nuvilnijusią taikią vilties ir solidarumo žemdirbių protesto akciją „Vilties laužai“ palaikė ir Alytaus rajono žemdirbiai. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) skyriaus (Alytaus) „Dzūkijos ūkininkas“ pirmininko Mariaus Gudaičio teigimu, rajone buvo uždegta keliolika vilties laužų.
Žemdirbius į protesto akciją dėl ydingai vykdomos, nenuoseklios ir vienpusės žemės ūkio politikos, kurios sukelti neigiami padariniai ir iš to kylančios problemos tapo našta ūkininkams, pakvietė Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT), vienijanti 10 žemdirbių organizacijų, atstovaujančių 80 proc. šalies ūkininkų.
„Didžiausias skaudulys pievų atkūrimas. Aš turiu nuosavą žemę, moku mokesčius valstybei, bet negaliu joje auginti, ko noriu. Gyvulininkystė sužlugdyta, pieno rinka sujaukta, neadekvatus suskystintų naftos dujų akcizas, kurias ūkininkai naudoja ne tik valgiui gaminti, bet ir džiovina grūdus, nelogiška žymėto kuro naudojimo tvarka. Ukrainietiškų grūdų problema, turėjome leisti tik transportuoti per Lietuvą, tačiau jie nusėdo mūsų šalyje, dabar keliauja rusiški grūdai, visa tai rodo, jog nėra šeimininko. Po įstojimo į ES daug pasiekėme, Europoje atrodome gana stiprūs vidutiniokai, tai kodėl turi mus sužlugdyti“, – svarstė protesto akcijos motyvus įvardijęs buvęs „Dzūkijos ūkininko“ skyriaus pirmininkas Romas Kisleravičius.
Bronius Guževičius, vienas stambiausių rajono ūkininkų, valdantis 1600 hektarų žemės ir auginantis apie 200 mėsinių galvijų, sakė, jog prie akcijos prisijungė, kad parodytų, kokius įstatymus valdžia priima. „Jei ne su traktoriumi, o kita transporto priemone naudodamas žaliąjį kurą važiuoji apžiūrėti laukų, bauda 5000 eurų, reikalavimas atsėti daugiametes pievas irgi kažkoks nesusipratimas. Jeigu reikės, dalyvausime ir kitoje akcijoje, nes ūkininkų kantrybė trūko“, – pabrėžė Bažavos kaime gyvenantis B. Guževičius.
„Mes galėjome ištverti valdžios patyčias, biurokratų šantažą, tačiau dabartiniai valdininkai peržengė visas ribas! Jie pasikėsino į mūsų papročius, į mūsų gyvenimo būdą, į mūsų žemę! Todėl mes sakome GANA!“, – rašoma LŽŪT pranešime. LŽŪT įvardijo pagrindines šešias problemas, kurias valdžia turi išspręsti, kad būtų užtikrintas sėkmingas žemės ūkio vystymas ir apgintos žemdirbių teisės.
Išspręsti biurokratų sukurtą daugiamečių pievų problemą, nes 2014 metais dirbtinai padidinus daugiamečių pievų plotus nuo 400 tūkst. ha iki 700 tūkst. ha žemės savininkus užgulė papildoma finansinė našta.
Sustabdyti apsauginių juostų bei zonų plėtrą ir vienašališką žemės paskirties keitimą be savininko sutikimo. Pakrančių apsaugos juostų išplėtimas ir veiklos apribojimai tose išplėstose zonose turi būti atšaukti. Kitu atveju už įteisintus apribojimus būtina numatyti ir įstatymais įteisinti adekvačią kompensacinę išmoką.
Sustabdyti rusiškų grūdų importą į Lietuvą. Yra tikimybė, kad gabenant per Lietuvą rusiškos ir baltarusiškos kilmės grūdus, jie įsilieja į mūsų grūdų rinką.
Ryžtingai ir amžiams išspręsti pieno krizę Lietuvoje. Reikalaujama grąžinti Pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą pieno gamintojams, peržiūrint ir atnaujinant jos referencinius dydžius. Taip pat Lietuva privalo prisidėti prie EK skirto 10,6 mln. Eur. finansavimo 200 proc. iš nacionalinio biudžeto, kaip tą leidžia ES reglamentai.
Grąžinti iki šiol galiojusias žymėto kuro naudojimo taisykles. Kadangi įsigaliojusi tvarka aplinkosaugos požiūriu yra nesusipratimas, nes neskatina rinktis efektyviausių ir mažiau taršių krovinių gabenimo transporto priemonių, reikalaujama palikti iki tol buvusią tvarką.
LŽŪT pirmininkas Ignas Hofmanas po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte, ministru Kęstučiu Navicku ir aplinkos viceministre Raminta Radavičiene teigė, kad pokalbis buvo darbinis ir konstruktyvus, dialogas įvyko, premjerė žemdirbius išgirdo ir į daugelį problemų bus atsižvelgta. LŽŪT ir LŪS ryžtingai atsiribojo nuo Žemės ūkio rūmų, kurie žemdirbiams besiruošiant pradėti protesto akciją, surengė spaudos konferenciją bei pareiškė, kad yra dar viena žemdirbių protesto akcijų organizatorė.
Prie Lietuvos žemdirbių akcijos prisijungė Latvija, juos palaiko miškininkai, žemės ūkio technikos prekybos bendrovė „Lytagra“, Lietuvos žemės ūkio technikos pardavėjų asociacija ir visi, kurie neabejingi žemės ūkio sektoriui.