Artimą žmogų po nesėkmės dažnai norime padrąsinti. O kokiais žodžiais tuomet kreipiamės į save? Atjautos sau tyrimai nagrinėja, ar supratingesnis požiūris į savo klaidas gali padėti išlaikyti norą tobulėti.
Ką psichologai vadina atjauta sau
Psichologė Kristin Neff 2023 m. mokslinėje apžvalgoje atjautą sau apibūdina kaip palaikantį santykį su savimi patiriant sunkumų. Jos modelyje svarbus geranoriškumas sau, savo patirties suvokimas kaip žmogiškos ir gebėjimas pastebėti skausmingas emocijas jose nepaskęstant.
Kasdienėje situacijoje tai galėtų reikšti: pripažįstu, kad man sunku, ir kartu matau, ką padariau. Savęs supratimas neatleidžia nuo būtinybės atsiprašyti, ištaisyti klaidą ar išmokti trūkstamą dalyką.
Daugiau pastangų – dar ne geresnis rezultatas
2012 m. Juliana Breines ir Serena Chen paskelbė keturių eksperimentų darbą apie atjautą sau ir norą tobulėti. Vieno eksperimento analizėje dalyvavo 86 studentai. Po sunkaus žodyno testo dalis jų gavo supratingą priminimą, kad tokie sunkumai pasitaiko ir kitiems.
Ši grupė kitam testui mokėsi ilgiau už grupę, negavusią papildomo priminimo. Tačiau antrojo testo rezultatai tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Taigi šiame bandyme užfiksuota daugiau pastangų, o geresni pasiekimai nebuvo įrodyti.
Tai trumpas eksperimentas su studentais, ne ilgalaikis visų amžiaus grupių kasdienybės tyrimas. Iš jo negalima pažadėti, kad keli palaikantys sakiniai pagerins darbo rezultatus ar išspręs sudėtingą gyvenimo problemą.
Vertinti veiksmą kuo konkrečiau
Kaip šią temą pritaikyti sau? Redakcijos siūlomas apmąstymo būdas – atskirti įvykį nuo nuosprendžio apie visą save. Formuluotė „nepasiruošiau šiam pokalbiui“ nusako tai, ką galima nagrinėti. „Aš niekam tikęs“ nepasako, ko trūko ir ką keisti.
Galbūt užduočiai reikėjo daugiau laiko, aiškesnio susitarimo ar pagalbos. O gal iš tiesų būtina pripažinti savo aplaidumą. Įvardykite konkrečią priežastį tiek, kiek ją žinote; nepriskirkite sau atsakomybės už aplinkybes, kurių nekontroliavote.
Reiklumas gali turėti aiškų adresą: kitą kartą pasitikrinti informaciją, perspėti apie vėlavimą ar paprašyti paaiškinimo. Tokio sprendimo nereikia lydėti įžeidimu sau.
Trys klausimai po nesėkmės
Šie klausimai – redakcijos parengtas pasiūlymas apmąstymui, o ne atskirai patikrinta gydymo ar rezultatų gerinimo metodika:
- Kas konkrečiai įvyko, jei aprašyčiau tai be žodžių „visada“, „niekada“ ir savęs įžeidinėjimo?
- Ką pasakyčiau artimam žmogui, patekusiam į tokią pačią situaciją, kartu padėdamas jam prisiimti atsakomybę?
- Kokį vieną įmanomą veiksmą galiu atlikti dabar arba artimiausiu metu?
Pavyzdžiui, pamiršus sutartą skambutį, kitas žingsnis galėtų būti atsiprašymas ir naujo laiko suderinimas. Užrašyti konkretų veiksmą čia naudingiau negu reikalauti iš savęs apskritai „tapti geresniu žmogumi“.
Parengta pagal nurodytus psichologijos mokslo šaltinius. Praktiniai pavyzdžiai ir klausimai – redakcijos.
Šaltiniai:
J. G. Breines ir S. Chen, 2012: Self-Compassion Increases Self-Improvement Motivation
K. D. Neff, 2023: Self-Compassion: Theory, Method, Research, and Intervention
.jpg){kind=link}