Užtikrinti gyventojams mažus kaštus ir gerą atliekų tvarkymą nėra paprastas dalykas – taip sako Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas, pakvietęs Alytaus žiniasklaidą į dvi valandas trukusią atliekų tvarkymo sistemos apžvalginę kelionę.
Pirmoji stotelė Alytuje – Alovės gatvė, kur alytiškiai ir vėl pirmieji Lietuvoje startavo su naujove – daiktų mainų punktu. Čia žmonės gali atvežti viską, kas nereikalinga – nuo indų iki baldų. O mažiau pasiturintys gali ateiti ir nemokamai pasiimti, ko reikia. Baldai, drabužiai, batai, spintelės, žaislai, net tarybinių laikų ir kiti daiktai dailiai sudėti specialiai įrengtoje palapinėje.
Šio punkto tikslas – kad žmonės nemestų nereikalingų daiktų prie konteinerių, negadintų vaizdo ir neterštų aplinkos. Alytiškiai viską čia gali palikti nemokamai, o kiti ateiti ir veltui pasiimti. Neretai alytiškiai netgi teiraujasi, ar nėra vieno ar kito daikto.
Tiesa, į mainų aikšteles žmonės gali atnešti ir sugedusius ar aplūžusius daiktus. Netrukus Alytaus atliekų tvarkymo centre jie bus taisomi ar remontuojami. Takniškių kaime esančiame regioniniame atliekų tvarkymo technologijų miestelyje netrukus duris atvers pakartotinio panaudojimo daiktų centras. Statybos darbai kone baigti, netrukus prasidės realus darbas.
„Esame įsivedę naują atliekų tvarkymo būdą – pakartotinį panaudojimą. Kaip matėte, yra daiktų mainų paviljonai ir daiktų pakartotiniam panaudojimui centras. Pakartotinio panaudojimo sistemai skelbiame konkursą, kad gyventojai ar mokinių klasės sugalvotų pavadinimą. Jis turėtų būti aiškus, trumpas ir lietuviškas. Kviečiame dalyvauti“, – kalbėjo Pakartotinio naudojimo padalinio vadovė Agnė Jučienė.
Kartu atliekų tvarkymo sistemos ypatumus apžvelgė ir viešnia iš Kauno technologijos universiteto ir papasakojo, jog Aplinkos inžinerijos institutas įsitraukė į studentų bei dėstytojų kūrybiškumo, verslumo mokymus. Jų tikslas – plėtoti smulkųjį verslą Alytaus regione. Esą tekstilės atliekos gali būti puiki žaliava smulkiajam verslui.
„Viena studentė iš Dailės akademijos, kostiumų dizainerė, pasiūlė antrinio panaudojimo idėją. Iš padėvėtų vyriškų marškinių siūti vaikiškus. Mes palaikėme šią idėją, sudominome studentus. Sujungsime aplinkosauginį, socialinius aspektus. Šis verslo modelis gana įdomus, galima įtraukti vienišas mamas, kurios augina vaikus, jos galėtų namuose siūti. Dėl to pradėjome ieškoti, nagrinėti, kokie galimi žaliavų šaltiniai“, – kalbėjo Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto dėstytoja Daina Kliaugaitė.
Beje, pastebima, kad stambiagabaričių daiktų aikštelėse žmonės vis dažniau atveža ir palieka daiktus. Šis pavasaris esą rekordiškai aktyvus.
„Pernai mes daugiau nei 20 procentų padidinome didelių gabaritų aikštelėse surenkamų atliekų kiekį. Bet šiais metais pavasaris yra rekordinis. Europoje surenkama apie 20 procentų atliekų didelių gabaritų aikštelėse. Jos tarsi visos sistemos stuburas, nes per jį surenkamos probleminės atliekos, kurios netelpa į konteinerius. Matyt, jau žmonės žino, kad yra tos aikštelės. Jie vienas kitam tą perduoda. Matome, kad kyla žmonių pragyvenimo lygis ir tai akivaizdu“, – kalbėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ direktorius A. Reipas.
Be pakartotinio daiktų naudojimo centro dar vienas naujas statinys Takniškių atliekų tvarkymo technologijų miestelyje – stoginės. Čia nuo lietaus, klimato poveikio saugomas kompostas.
Taip pat užsukame į maisto atliekų perdirbimo padalinį. Anot Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus, alytiškiai jau įprato prie maisto atliekų konteinerių ir pažanga rūšiuojant – akivaizdi. Tiesa, jis neslepia, kad užtikrinti gyventojams mažus kaštus ir gerą atliekų tvarkymą nėra paprastas dalykas.
„Bet kokia atlieka, atvežta į aikštelę, linijoje nesukelia problemų. Bet padangos, kurių gausybė, rodo, kad gamintojų atsakomybė neveikia. Tai rodo, kad tos lėšos, kurias išleidžiate pirkdami padangas, kažkur nuplaukia. O padangos vis tiek atsiranda aikštelėse ant kiemo. Ir vėl lendame gyventojams į kišenę. Tai uždelsta ir nesprendžiama Lietuvos problema. Ir tai verčia sudvejoti rimtu valdžios nusiteikimu dėl žiedinės ekonomikos“, – kalbėjo A. Reipas.
