Mažinti nedarbą ir susigrąžinti emigrantus planuojama Alytaus aerodromo teritorijoje įkuriant LEZ

Daina Baranauskaitė,
Alius Mikelionis

Dėl investicinės aplinkos gerinimo klausimų Alytuje lankėsi Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius, kitų svarbių institucijų vadovai. Miesto vadovų kvietimu viešėjęs ministras teigė palaikantis miesto tarybos sprendimą ruošti Laisvos ekonominės zonos galimybių studiją ir kad LEZ būtų kuriama Pirmajame Alytuje esančioje aerodromo teritorijoje.
„Tikiuosi, šiam merui pavyks svajonę paversti realybe. Jau kuris laikas kalbame, kad Alytaus investicinis patrauklumas yra didelė problema. Šis miestas turi turėti laisvą ekonominę zoną. Akivaizdu, kad priimtas sprendimas dėl pramonės parko steigimo buvo klaida. Buvo siūlymas arba LEZ, arba pramonės parkas ir pasirinktas pastarasis variantas. Suprantu mero iniciatyvą ir tikrai palaikau dėl aerodromo teritorijos, nes yra 102 ha ir dar galimybė prisijungti 20 ha“, – kalbėjo ministras V. Sinkevičius.
VšĮ „Investuok Lietuvoje“ regiono vadovas Aivaras Katinas patvirtino, kad šiuo metu Pietų Lietuvoje nėra patrauklių didesnių sklypų, kuriuos būtų galima siūlyti investuotojams.
„Džiaugiuosi dėl iniciatyvos, kad imtasi konkrečių priemonių. Nors nėra aišku, kokie investuotojai galėtų ateiti, tačiau faktas, kad didesnių sklypų poreikis didelis – akivaizdus. Alytaus regione nėra ką pasiūlyti. Tad LEZ teritorijos įkūrimas leistų pritraukti dideles įmones“, – sakė A. Katinas.
Ministras V. Sinkevičius akcentavo, jog miesto tarybos priimtą sprendimą steigti LEZ aerodromo teritorijoje palaiko bei skatina.
„Ekonomikos ir inovacijų ministerija palaiko šį Alytaus vadovo planą, remsime. Pagaliau LEZ galėtų būti stiprus argumentas, kad Alytui reikia kelio, jungiančio su Kaunu“, – kalbėjo ministras.
Beje, Alytaus merui, tarybai tenka atremti kritiką, mat aeroklubo nariai prašo neliesti 80 metų veikiančio aerodromo. Vis tik savivaldybės vadovas Nerijus Cesiulis sako, jog sklypas aerodromo teritorijoje – geriausias iš svarstytų variantų.
„600 milijonų investicijų, 2500 darbo vietų sukurtų naujoje LEZ prieš kelis lėktuvėlius, kurie nusileidžia per mėnesį, ar 17 vaikučių aviatorių, kuriuos gerbiu, – nesulyginami dalykai. Žmonėms reikia darbo, gerai apmokamo. Juk įkūrus LEZ, tikėtina, atpigs vanduo, maršrutinių autobusų bilietai. Viena sukurta darbo vieta LEZ generuoja dar 2 darbo vietas šalia. Suprantu, kad būtų gerai turėti aerodromą, kuris veiktų. Tačiau mes davėme aerodromui 3 metus pasitaisyti, o danguje lėktuvų nepadaugėjo. Mes negalime laukti. Kasmet iš Alytaus išvyksta 1200 žmonių. Alytaus jaunimas praranda viltį. Turime veikti“, – sakė Alytaus meras N. Cesiulis.
Dėl aerodromo pasisakė ir Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas.
„Dabartiniame projekte, vertinant sklandymo sporto šaką, akrobatiką, parašiutizmą, Alytaus aeroklubas nėra išskiriamas kaip sporto prioritetas iš
valstybės pusės. Bet tai nereiškia, kad tą aerodromą reiktų skirti kitoms reikmėms. Tas klausimas bus sprendžiamas individualiai Vyriausybėje. Iš I7 aerodromų Lietuvoje 5 skiriami kaip valstybės prioritetiniai, o ką daryti su likusiais, vyks sprendimas dėl infrastruktūrų
perdavimo savivaldybėms, bet įvertinus, ką ten savivaldybės numačiusios plėtoti“, – sakė Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR Vyriausybės generalinis direktorius Vytautas Vainys.
Naujoji Alytaus LEZ užimtų apie 100 ha ploto teritoriją, su ja lengva susisiekti transportu, įrengta reikalinga infrastruktūra – keliai ir inžineriniai tinklai. Ekonomikos ir inovacijų ministras teigė, jog Vyriausybė prie Alytaus LEZ infrastruktūros prisidėtų apie 10 mln. eurų. Alytaus LEZ teritoriją būtų galima plėtoti etapais, o finansavimui naudoti Europos Sąjungos investicijas.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 7 laisvosios ekonominės zonos: Kauno, Klaipėdos, Kėdainių, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės ir Akmenės.
Iki 2017 m. išlaidos į LEZ jau atsipirko: negauti mokesčiai, investicijos į infrastruktūrą ir paskatos įmonėms sudarė 132 mln. Eur, įmonių ir darbuotojų sumokėti mokesčiai siekė 356 mln. Eur. „Investuok Lietuvoje“ skaičiavimais, iki 2043 metų teigiamas LEZ poveikis viešiesiems finansams (įmonių ir darbuotojų sumokėti mokesčiai) 6,6 karto viršys investicijas į infrastruktūros vystymą, paskatas LEZ įmonėms ir mokestines lengvatas.

S. Leonavičius, Č. Daugėla: LEZ mieste, istoriniame Alytaus aerodrome, ne vieta
Naujos Alytaus miesto savivaldybės tarybos trečiajame posėdyje pritarta galimybių studijai, kurios metu turėtų paaiškėti, ar Alytaus aerodromo teritorijoje verta įkurti laisvąją ekonominę zoną. Jeigu ekspertų išvados bus teigiamos, tam dar turės pritarti vietos politikai. Tokiu atveju LEZ statusą teritorija turėtų gauti maždaug po pusantrų metų ir vietoj lėktuvų pradės kilti gamyklos.
„Manyčiau, LEZ yra pakankamai daug teritorijų Alytaus rajone. Šiauriniame Pramonės rajone yra 480 hektarų, vakariniame apie 200 hektarų, tad kurti LEZ 120 hektarų apribotame plote, kur nėra galimybės plėstis, neprotinga. Šiandien mes neturim nei geležinkelio, nei normalių automagistralių ir atsisakome galimybės turėti oro transportą. Manyčiau, kad tai yra visiškai neprotingas ėjimas ir aš kaip baigęs miesto statybų specialybę, užsiėmęs miestų kūrimu manau, kad tai labai didelė klaida. Nesuprantu, kodėl taip skubama. Mums, tarybos nariams, buvo pateiktas šis klausimas likus parai iki posėdžio kaip papildomas. Aš manau, kad reikia išdiskutuoti su bendruomene. Dabar apskaičiuota, kad LEZ įrengti prireiks 10 mln. eurų. Aš skaičiavau, kad aerodromas pradėtų funkcionuoti, išleisti reikėtų maždaug 9,3 mln., tai dabar kyla klausimas, kur investuoti. Ar mums reikia gamyklų, kurios, kaip taisyklė, yra laikinos, ar aerodromo, į ką eina visas pasaulis. Aerodromas buvo statytas alytiškių, kurie su karučiais vežė žemę, kad išlygintų teritoriją, ir tada Alytus dar neturėjo lėktuvų, bet jį darė kažkodėl. Aš manyčiau, šiandien žmonių padarytą darbą sugadinti, švelniai šnekant, nusikaltimas“, – sakė buvęs Alytaus miesto meras, miesto tarybos narys Česlovas Daugėla.
Pasak buvusio Alytaus miesto savivaldybės tarybos nario aviatoriaus Sigito Leonavičiaus, Alytus neturi „Via Baltica“ kelio, neturi geležinkelio „Rail Baltica“, bet turi aštuoniasdešimtmetį švenčiantį aerodromą. Apie jį daug metų kalbame, bet praktiškai kiek politikų būdavo, visi kėsinosi jį sunaikinti. Nei vienas politikas iki šiol negalvojo, kaip būtų galima jį išvystyti, visi galvojo, ką vietoj jo galima padaryti. Regione yra keturi aerodromai: Druskininkų, Alytaus, Marijampolės ir Pociūnų. Kažkam norėtųsi sunaikinti Alytaus aerodromą, be abejo, nesant mūsų mieste aerodromo vystytųsi Marijampolės ir Pociūnų. Marijampolės aerodromo interesai – jų Seimo narių ir pinigai būtų skiriami, tas garsiai buvo pasakyta, o Pociūnų aerodromas tai yra Harmonizavimo parko stambaus verslo pridėtinė vertė. Aš nepavydžiu kitiems, bet kodėl mes turime žlugdyti tai, kas pas mus yra išskirtinio? Jeigu būtų svarstomos dvi studijos, sakyčiau, viskas gerai, bet kai svarstoma, kaip jį eilinį kartą sunaikinti, tai sukelia tam tikrų minčių, kieno ir kokie yra interesai, nes aš čia be interesų daugiau nieko nematau. „Vita Baltic“ pavyzdys rodo, kad sėkmingai gamyklos gali veikti ir ne miesto teritorijoje. Vienintelį LEZ aerodromo teritorijoje pliusą matau – Europos Sąjungoje tai būtų gražiausia vieta pramonei ir simboliškai primintų sovietų pramonės, ūkio laikus, kai gražiausiose vietose paežerėse, paupiuose buvo statomos vėliau ilgą laiką aplinką smardinusios fermos“, – kalbėjo buvęs Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys, aviatorius Sigitas Leonavičius.