Dešimt dienų Alytaus miestą ir rajoną alinęs gaisras, kol nebus išvežtos po gaisro likusios padangų ir cementinių blokų atliekos, vis dar gyventojus bauginantis ir erzinantis smilkimas, nemalonus kvapas, regis, bus didelė pamoka ateičiai.
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (ARATC) prašo gyventojų nevežti padangų į stambių gabaritų atliekų aikšteles, mat baiminamasi viršyti kiekius. Apie visa tai bei milžiniškus, nerimą keliančius kapinių atliekų kiekius, Seimo narių iniciatyvą, kad už atliekas mokėtume ne pagal plotą, o pagal žmonių skaičių, pokalbis su ARATC direktoriumi Algirdu Reipu.
– Gerbiamas A. Reipai, didžiojo gaisro fone kokias išvadas galime daryti dėl itin didelių taršių atliekų sankaupų? Šiuo atveju, padangų?
– Gaisras visus palietė skaudžiai. Regione esame didžiausia atliekų tvarkymo įmonė ir atsakomybė mums žymiai didesnė. Ačiū Dievui, savo veiklą mums sekasi vykdyti nenusižengiant nei aplinkosaugos, nei priešgaisriniams reikalavimams, tačiau ši situacija įrodo, kad atliekas sutvarkyti paprastais ir pigiais būdais neįmanoma. Tam turi būti didelis dėmesys ir finansinės investicijos. Manau, gaisras turės poveikį ateičiai. Šiuo metu sustojo visų atliekų priėmimas į kitas atliekų perdirbimo įmones, nes kontrolieriai tikrina, ar atitinka kiekius. Mes matome, kad sustojo padangų priėmimas iš mūsų stambių gabaritų aikštelių. Reikia pripažinti, kad visi esame tų padangų naudotojai. Dabar kaip tik sezonas, jas reikia keisti. Prašau gyventojų: padangų nevežkite į didelių gabaritų aikšteles. Kuriame servise „nusimovėte“, ten ir palikite. Privalo priimti. Jeigu tinkamos naudoti, parsivežkite namo. Mes stambių gabaritų aikštelių regione turime 20 ir mūsų rūpestis – kad kiekiai neviršytų normų. Aš išleidau įsakymą – jeigu nerasime tiekėjų – mes nepriimsime iš gyventojų. Prašysime gyventojų atidėti ir nevežti mums. Pas jus namuose 4 padangos pavojaus nekels.
Mes visas degias atliekas išvežame į „Fortumą“ ir nekaupiame. Tačiau kur regionuose tūkstančiai tonų kaupiama, pavojus yra. Iniciatyvos mažinti atliekų kiekius turi tapti svarbios mums kiekvienam. Visi sako, kad Alytus buvo arčiausiai šio tikslo savo patirtimi, branda. O šis gaisras, tikiu, subrandino visuomenę ir politikus, kad šiai idėjai surastų dar didesnį pritarimą, veiktų asmeniniais pavyzdžiais.
– Minime Visų šventųjų dieną ir Vėlines. Koks nerimas dėl kapinių atliekų?
– Kapinių atliekos tapo pačios problemiškiausios, formuojasi nevaldomi srautai. Viską grėbia žmonės ir kartu su žvakėmis deda į vieną konteinerį. Savivaldybės išleidžia milžiniškus pinigus. Mes skaičiavome, kiek milijonų eurų žmonės išleidžia per Lietuvą pirkdami žvakes, kurios nėra nei užstatas, jų niekas nefinansuoja. Už jų tvarkymą reikia mokėti didelius pinigus.
Juk kaip per šermenis nešame vokelį, o ne gėlių, kurios po dienos lieka beprasmis dėmesys, taip turi keistis ir mūsų dėmesys kapams. Reiktų rinktis daugiakartinio naudojimo žvakę ar gėlės žiedelį. Šiomis dienomis kreipėmės į Aplinkos ministeriją dėl žvakių, kurios parduodamos milžiniškais kiekiais, kurios užteršia kompostą, atliekas, gamintojai juk už tai neatsako.
– O dar kiek iš Lenkijos žmonės įsigyja.
– Taip. Dauguma žvakių iš Lenkijos. Mes su lenkais dalinamės keistu atgyvenusiu požiūriu į pagerbimą kapinėse. Mes nesirūpinam gyvaisiais, savo artimu, bet rūpinamės mirusiais, kuriais jau rūpinasi Dievas.
– Kaip žinia, Seime įregistruotos įstatymų pataisos dėl apmokėjimo už atliekas. Grupė Seimo narių siekia, kad mokėtų ne plotas, o žmogus. Ir pats buvote Seime kalbėti dėl šių galimų pokyčių. Jūsų įžvalgos?
– Tos diskusijos vyks dar ilgai. Naujai išrinktasis prezidentas kalba, kad turime eiti prie gerovės valstybės. Tai reiškia, kad turtas ir verslas turi daugiau prisidėti prie bendro mūsų išgyvenimo. Ir žmogui, kuris neturi pajamų, turi būti padedama. Jis neturi nešti tos naštos. Nes šiandien turtingieji nusikratę naštos – jie gerai gyvena, o visi likusieji, kaip sako Tapinas, „laikykitės ten“.
Pamažu valstybė atsisuka veidu į žmones ir turtingieji turi mokėti daugiau. Nenoriu veltis į politinius svarstymus, tačiau turto eksploatavimas ir priežiūra sudaro du trečdalius atliekų susidarymo, o nuo maitinimosi – trečdalis. Bet tas turtingas gal perka viską pakuotėse. O gal neturtingas eina į turgų ir jam maisto produktus įvynioja į popierių? Sunku rasti aukso viduriuką. Kai kalbame apie „burnas“, tarsi grįžtame į sovietmetį. Tada visi turėjo būti lygūs. Bet dabar gyvename kapitalizmo laikotarpyje. Nuo seniausių laikų niekas neapmokestindavo „burnos“. Tačiau nepolitikuosiu, tai kiekvienos tarybos reikalas. Vis tik kiek girdžiu politikų pasvarstymų, prezidento filosofiją, matome, kad mokesčiai kreipiami link turtingų žmonių.
– Maisto atliekų konteineriai. Ar prigyja jie Alytaus regione?
– Maisto atliekų surinkimas – vienas didžiausių visų savivaldybių ir politikų laimėjimas. Buvo daug dvejonių, tačiau jau surenkame iš privačių namų visame regione, iš daugiabučių – trijose savivaldybėse. Buvo įvairių pasisakymų, žmonės labai įvairiai sureagavo, tačiau jau įprantama. Bet kokia naujovė kelia stresą. Bet tą laikotarpį mes sėkmingai praėjome, ne be emocijų, bet praėjome. Teko susipažinti su Italijos, Ispanijos, kitų valstybių maisto surinkimo principais. Visose klimatinėse zonose tai daroma.
O lervos parodo, kad maisto atliekos per ilgai laikytos virtuvėje ir jau būna padėti kiaušinėliai. Iš kitos pusės, musės gyvena mūsų aplinkoje. Mes maisto atliekas patariame maišyti su žaliosiomis atliekomis. O žuvies ar mėsos kaulus užrišti į maišelius. Iš pradžių vežėjai nemokėjo tuštinti konteinerių – ten būdavo skystis ir jo neišpildavo. Visi mokomės. Ką mes laimime? Tas atliekas, kurios dabar neužterštos maisto atliekomis, galime kokybiškai tvarkyti. Neturime košės.
Greičiausiai netrukus mūsų parduotuvėse atsiras popieriniai maišeliai. Nuo kitų metų visa tai pradės veikti.
– Būta nesklandumų įrengiant naujas atliekų konteinerių aikšteles Alytuje. Kokia situacija dabar?
– Šią dieną iš 134 aikštelių suprojektuota 100. Didelė pažanga. Džiaugiamės valdžia – ir gaisras, ir atliekos – imamasi ne kalbom, o ryžtingais žingsniais. Mes tikimės, kad iki kitų metų liepos mėnesio visos aikštelės Alytaus regione bus pastatytos. Šiandien dirba 3 brigados, tai reiškia, per savaitę pastatome 6 aikšteles.
– Papasakokite apie strateginius dalykus – kaip Alytaus regionas atliekų tvarkymo sektoriuje atrodys, turėtų atrodyti po 2023 metų?
– Pamatus dedame jau dabar. Pagrindinis reikalavimas, kad biologiškai skaidžios atliekos būtų visos surenkamos. Mes link to einame. Tai vienas žiedinės ekonomikos žingsnis. Kitas žingsnis – plastikas. Plastiką perdirbti, prikelti pakartotiniam vartojimui. Žinoma, buksuoja gamintojų atsakomybė. Trečias strateginis darbas – gerinti komposto kokybę. Daug kompostuojame, bet stiklas iš kapinių gadina. Ruošiamės įrengti komposto paruošimo cechą. Gal net granuliuotas kompostas atsiras.
– Dėkojame už pokalbį.
Kalbėjosi
Daina Baranauskaitė