Rita Krušinskaitė
Alytuje gimęs ir užaugęs prof. A. Kareiva gimtajame mieste pristatė savo pirmąją knygą „Nuostabusis cheminių elementų pasaulis“, kurioje pirmą kartą lietuviškai susisteminta informacija apie visus cheminius elementus.
„Mintį parašyti tokią knygą puoselėjau apie 20–30 metų, dirbdamas Vilniaus universiteto Neorganinės chemijos katedroje. Niekas lietuviškai tokios knygos nebuvo parašęs, tad kai atėjo gyvenimiška patirtis, ėmiausi darbo. Į knygą sudėjau ir savo sukauptas žinias, ir informaciją iš įvairių kitų šaltinių“, – pasakojo Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto prof. A. Kareiva.
Knygos rašymas užtruko metus laiko, dar tiek pat laiko prireikė paveikslų tvarkymui ir dar vienerių metų leidybai. Tad prabėgo treji metai.
Knygoje aprašyti visų 118 šiuo metu žinomų cheminių elementų atradimo istorijos, jų paplitimas, resursai, gavyba, savybės ir įdomybės, susijusios su cheminių elementų atradimais ir socialiniais, politiniais, ekonominiais bei kultūriniais reiškiniais.
Anot prof. A. Kareivos, tai enciklopedinis leidinys apie cheminius elementus, iš kurių sudarytas visas mūsų pasaulis, iš kurių esame sudaryti ir mes. „Neteko susidurti, kad toks vientisas leidinys apie visus cheminius elementus būtų parašytas kokia kita kalba. Manau, jog tai knyga, kurią galima versti ir į kitas kalbas“, – sakė prof. A. Kareiva.
Knyga „Nuostabusis cheminių elementų pasaulis“ – tai ne tik vertingas profesoriaus palikimas ateinančioms kartoms, bet ir chemijos mokslo populiarinimas, galbūt duosiantis stimulą jaunimui rinktis studijuoti chemijos programas.
2 tūkstančių tiražu išleista knyga nebus prekiaujama, tačiau ją nemokamai galės įsigyti bibliotekos, mokyklos bei kitos švietimo įstaigos ir rėmėjai. Prie jos leidimo ir sudarymo prisidėjo Lietuvos mokslų akademija, Fizinių ir technologijos mokslų centras, Kauno technologijos universitetas, taip pat privačios įmonės.
Pastaruoju metu prof. A. Kareiva su bendraautoriais dirba prie antrosios knygos. „Tai bus populiarus leidinys apie chemiją buityje, apie žmogaus ir chemijos prigimtį. Ji turėtų pasirodyti elektroniniu formatu rudenį“, – ateities planais pasidalijo mokslininkas.
Buvęs alytiškis, prof. A. Kareiva pasakojo, kad anksčiau į Alytų atvažiuodavęs dažnai, o prieš dešimt metų mirus mamai, apsilankymai tapo retesni, tačiau ryšiai išliko su čia gyvenančiais tolimesniais giminaičiais, klasiokais.
„Atvažiuoju į įvairias mokymo įstaigas, skaitau paskaitas, ypač į Adolfo Ramanausko-Vanago gimnaziją, kurioje yra įsteigta Jaunųjų chemikų mokykla ir kurią šefuoja Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultetas. Į Alytų visada malonu atvažiuoti, gamta nuostabi, tačiau pats centras nėra labai gražus, jį su rotuše reikėtų nugriauti ir atkurti buvusią apvalią aikštę, tada gal būtų didesnis traukos centras. Alytiškiams palinkėčiau, kad nebūtų karo, kurio klausimas šiandien labai aktualus, taip pat linkėčiau, kad jie kuo geriau gyventų ir jaunimui būtų linksma šiame mieste“, – kalbėjo prof. A. Kareiva.