Rita Krušinskaitė
Ir šį pavasarį, pagerbiant vienos reikšmingiausių Lietuvos istorijoje rezistencinių kovų – Kalniškės mūšio didvyrius, buvusio mūšio vietoje aidėjo atminimo salvės, buvo tariami priesaikos žodžiai ir atgijusi atmintis dar kartą sustiprino meilę Tėvynei bei pasiryžimą ją ginti.
Šventinis atminimo minėjimas prasidėjo dviratininkų išlydėtuvėmis į mūšio vietą iš Lazdijų Nepriklausomybės aikštės ir Simno kapinėse palaidotų žuvusiųjų pagerbimu, o Lietuvos kariuomenės Dainavos apygardos 1-osios rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Rimantas Jarmalavičius senjorus ir jaunimą pakvietė į žygį ,,Kalniškės mūšio kovotojų taku“.
Už Kalniškės mūšyje žuvusius partizanus Simno Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje buvo aukojamas šv. Mišios, jų atminimui Simno kapinėse prie paminklo uždegtos žvakelės, padėta gėlių. Didvyrių atminimui buvo sugiedotas Lietuvos himnas, pakelta valstybinė vėliava ir nugriaudėjo trys pagarbos salvės.
Prasmingu šventės akcentu tapo naujų Lietuvos šaulių sąjungos narių priesaika. „Beveik 40 jaunųjų šaulių iš Lazdijų Motiejaus Gustaičio ir Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijų iškilmingai ištarė jaunojo šaulio pasižadėjimo žodžius, o apie 100 Alytaus apskrities karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės suaugusiųjų šaulių būrys, kurių nemažą dalį sudarė Lazdijų rajono dimisijos generolo Adolfo Ramanausko-Vanago šaulių 104-osios kuopos šauliai, prisiekė Lietuvos Respublikai ir Lietuvos šaulių sąjungai“, – sakė Lazdijų rajono dimisijos generolo Adolfo Ramanausko-Vanago šaulių kuopos vadas Kęstutis Pileckas.
Kartu su Dzūkijos šauliais prisiekė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys su žmona ir dukromis, ketinantys dalyvauti Merkinės šaulių veikloje, nes ten turi sodybą.
Renginio metu skambėjo patriotinės, partizaninės dainos, buvo apdovanoti vaikų ir jaunimo fotografijų konkurso „Su meile Tėvynei” nugalėtojai. Prieš 77 metus įvykęs mūšis įrodė, kad nedidelis motyvuotų kovotojų pulkas gali padaryti didelę žalą daug geriau parengtam ir ginkluotam puolančiam priešui bei patvirtino seną tiesą – vienybėje slypi jėga. Tai buvo mūšis, atnešęs šlovę Lietuvos partizanams ir panieką sovietų kariuomenei.
Žūtbūtinėje maždaug 100–120 lietuvių partizanų kovoje su 1-ojo Pabaltijo fronto NKVD kariuomenės 220-ojo Kutuzovo ordino pulku žuvo 44 partizanai. Žuvusiųjų partizanų palaikai buvo išvilkti ir sumesti pamiškėje prie kelio, vėliau buvo sumesti į Simno ežero pakrantėje buvusią aviacinę duobę ir užkasti. Kalniškės mūšio vietoje atėję aplinkinių kaimų žmonės surinko likusias partizanų kūno dalis ir palaidojo bendrame kape.
1989 metais partizanų palaikai buvo perlaidoti Simno kapinėse, 1990-aisiais Kalniškės miške, mūšio vietoje, marijampolietis Jurgis Nevulis pastatė paminklą žuvusiems partizanams. Jų atminimą mena ir mūšio vietoje pasodinti 44 ąžuolai.