„Mes su vyru gyvename prisiminimais“, – sako alytiškė Konstancija Čyvienė. Ji profesionali muzikė. Baigė Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją, dirbo ir Dzūkijoje, ir Suvalkijoje. Bet didžiausią dalį savo širdies atidavė Alytaus miestui ir ypač kolektyvui „Dzūkų versmė“. Apie dainą ir šokį bei vyro vaidmenį, einant muzikos keliu, – pokalbis su K. Čyviene.
84 metų Konstancijos (merg. pavardė Paltanavičiūtė) balsas energingas, nors ne visas gyvenimo detales iš karto pavyksta prisiminti. Jai į pagalbą atskuba vyras Vladislavas, su kuriuo moteris kartu jau 60 metų.
K. Čyvienė gimė Prienų rajone, Jiestrakio kaime, 7 vaikų šeimoje. Prasitaria, kad mama Elžbieta gimdyti važiavo 13 kartų. „Mes, trys seserys, dainavome nuo mažens. Mano tėtis Jonas Paltanavičius turėjo gražų aukštą balsą, buvo geriausias kaimo dainininkas. Ir mama dainuodavo“, – pasakoja Konstancija. Moteris sako, kad jos vaikystė buvo ne iš lengvųjų. Iki Plutiškių vidurinės mokyklos ji pėsčiomis eidavo 7 kilometrus ir tiek pat grįždavo atgal. Pavasarį ir ankstyvą rudenį Konstancijai atstumą iki mokyklos padėdavo įveikti dviratis. Ji mėgo sportuoti, mokykloje lankė krepšinio būrelį. Aktyviai dalyvavo varžybose. „Mokslai man sekėsi neblogai. Visada pirma arba antra mokinė buvau savo klasėje“, – kalbėjo pašnekovė. Nuo aštuntos klasės Konstancija grojo akordeonu. Pramoko savarankiškai. „Mano broliai grodavo, bet jiems nematant ir aš „patampydavau“ akordeoną“, – sako K. Čyvienė.
Profesionali muzikė
Moters pusbrolis kompozitorius Vytautas Barkauskas, išgirdęs Konstanciją dainuojant, paskatino ją įgyti muzikinį išsilavinimą. Tad po vidurinės ji įstojo į Kultūros švietimo technikumą Vilniuje, o baigė jau Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją. „Mano specialybė – chorvedė. Galėjau dirbti mokykloje, orkestre“, – pasakoja profesionali muzikantė. Muzikos mokslai Konstancijai sekėsi puikiai. Ne tik chorvedybos, dirigavimo pamokos vyko, bet ir akordeono, kanklių muzikiniai užsiėmimai. Po studijų Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje moteris 1960 m. gavo paskyrimą dirbti Matuizų kultūros namuose meno vadove.
Darbas Matuizose sekėsi puikiai, K. Čyvienė vadovavo dramos ir šokių kolektyvams. Konstancija šypsosi, kad savo vyrą nusižiūrėjo per kultūros namų langą. O gyvai susipažino šokių ratelyje, kurį pati vedė. Neilgai trukus, pora susituokė. Konstancija Matuizose ilgai neužsibuvo, sulaukusi sesers Marytės kvietimo atvažiuoti į Marijampolę, su vyru iškeliavo į Suvalkiją. Čia pragyveno dvejus metus.
Į Alytaus kraštą – per tikrintojus
Konstancija sėkmingai būtų įleidusi šaknis Marijampolėje, jei ne profsąjungos atstovo iš Vilniaus vizitas. Jis Marijampolėje tikrino Konstancijos darbą, kurį įvertino puikiai. Moteris pasidalinti gerąja darbo patirtimi buvo pakviesta į Vilnių. Suvažiavime Vilniuje dalyvavo Alytaus mašinų gamyklos profsąjungos pirmininkas, kuris ją pakvietė atvykti dirbti į Alytų. Ji šiame krašte jau nuo 1966 metų.
„Darbas kultūroje man patiko. Daug koncertavome, važinėjome. Visur kartu su vyru. Jis mano kolektyvuose šoko. Tad mes kartu nuo pat mūsų pažinties. Labai gražiai sugyvename. Užauginome 3 sūnus“, – apie vyro palaikymą kalba Konstancija.
„Dzūkų versmė“
2002 metais Konstancija atvertė dar vieno savo kolektyvo istorijos puslapį. Jo pavadinimas keitėsi: „Alytaus versmė“, vėliau „Dzūkų versmė“, bet idėja – vienyti muziką mylinčius žmones, liko. Keitėsi ir kolektyvo sudėtis, vienu metu kartu su teatru koncertavo 60 žmonių. Kolektyvas rengdavo teatralizuotus muzikinius senovinius pasirodymus. Aktyviai koncertavo ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Vėliau kolektyvas išaugo į Alytaus stilizuotą, 31 žmogaus kapelą „Dzūkų versmė“, kuri veikė 20 metų.
Paklausta, iš kur sėmėsi jėgų burti žmones ir juos išlaikyti, Konstancija sako: „Toks buvo mano gyvenimo tikslas. Mokėjau dainuoti, groti, vadovauti, vyras daug padėjo. Taip ir dirbau.“ Atiduotų metų dainai ir šokiui pašnekovei negaila, ji supranta, kad atėjus laikui vietą reikėjo jaunesniems užleisti. Nuo kultūrinio gyvenimo Konstancija nepasitraukusi. Stebi jį per televiziją, o neretai ir senus „Dzūkų versmės“ įrašus pasižiūri.
K. Čyvienė visiems linki sveikatos ir meilės muzikai, visada šokti ir dainuoti, niekada neliūdėti.
Danielius Jakubavičius