Dainavos žodis

Aplinkos inžinerijos sritis – įgytas išsilavinimas atveria plačias karjeros galimybes

Mūsų kasdienį gyvenimą supa maži procesai, kurių poveikį ir svarbą suprantame ne iškarto. Kuriamas miestas, jo infrastruktūra, statomi pastatai – vyksta daug etapų, kurie susideda iš mažų procesų. Taip ir su mokslu – kartais žinome, kaip tai veikia, tačiau kodėl ir kas bus toliau, lieka neatsakyta. Progresas, inovacija, modernizacija – šiuolaikinio pasaulio procesai, kurių varomoji jėga yra mokslas.

Keičiantis kasdienio darbo pobūdžiui, spartėjant visų sričių automatizacijai, didėja protinio darbo paklausa. Didelė dalis visuomenės įgyja aukštąjį išsilavinimą, nes be jo darbo vietų pasiūla rinkoje kasmet siaurėja. Todėl noras tobulėti, įgyti naujausias žinias ir suvokimą apie inžineriją, jos svarbą tiek visuomenei, tiek verslui tampa  kaip niekada svarbus. Aukštasis mokslas prisideda prie naujovių kūrimo, technologijų plėtros, sveikatos priežiūros pažangos, aplinkos apsaugos ir kt.

VILNIUS TECH Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros vedėja doc. dr. Aušra Zigmontienė. (Simo Bernoto nuotr.)

Aukštojo mokslo svarba šiuolaikiniam darbuotojui

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros vedėjos doc. dr. Aušros Zigmontienės, bakalauro studijos suteikia bendrąsias žinias ir gebėjimus pasirinktame studijų lauke. Magistrantūros studijos suteikia studentams galimybę tobulėti, įgauti išsamesnes žinias ir įgūdžius savo srityje, pasiekti aukštesnį akademinių ir profesinių tikslų lygį. Tai taip pat atveria naujas galimybes karjeros ir mokslo srityje.

„Magistrantūroje ypatingas dėmesys skiriamas analitinio mąstymo lavinimui ir tarpkryptinio, tarpdisciplininio požiūrio formavimui. Magistro studijų metu suteikiamos žinios ir įgūdžiai ne tik nustatyti, bet ir spręsti tam tikras inžinerines problemas, atlikti ekonominį ir poveikio aplinkai vertinimą, naudotis naujausiomis informacinėmis technologijomis sprendžiant inžinerinės veiklos uždavinius. Šios studijos ugdo gebėjimus dirbti daugiaprofilinėse komandose, konstruktyviai bendrauti sprendžiant problemas. Studijų metu išmokstama organizacinių įgūdžių, reikalingų planuojant ir įgyvendinant efektyvius darbo būdus, ugdyti kūrybiškumo, novatoriškumo ir motyvacijos nuostatas“, – apie magistrantūros studijų naudą pasakoja VILNIUS TECH Kelių katedros vedėjas doc. dr. Viktoras Vorobjovas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad magistrantūros studijų metu studentams suteikiama galimybė dalyvauti moksliniuose tyrimuose arba atlikti savarankiškus tyrimus, kurie naudingi pritaikant teorines žinias praktikoje. Tai leidžia plėsti savo mokslinius ir analitinius gebėjimus bei prisidėti prie studijuojamos srities žinių ir inovacijų plėtros. Visi šie įgyti įgūdžiai ir kompetencijos suteikia didesnes galimybes užimti vadovų, analitikų, ekspertų, novatorių pozicijas darbo rinkoje.

VILNIUS TECH novatorius ragina sutikti, kad pats auštojo mokslo diplomas įrodo įgytą išsilavinimą, tačiau diidžiausia vertybė yra žinios ir gebėjimai, kuriuos, besimokydama, įsisavina ir turi asmenybė. Aukštasis mokslas ją ugdo, parodo, kur ir kaip pasisemti žinių. Kiekvienas spendžia, kiek jų pasiimti ir kaip jas tinkamai panaudoti.

„Būtent žinias darbdaviai ir vertina, ypač ten, kur susiduriama su analitika, priimant sprendimus, nagrinėjant priežastis, pasekmes. Žinių reikia valdant įvairius projektus, moksliniuose tyrimuose, kuriant produktus ir technologijas įmonėse, siekiant tęsti mokslus doktorantūroje. Darbo rinkoje pastaruoju metu stebima tendencija, kad aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų dalis sparčiai auga, tad karjeros augimo perspektyvos tampa atviros tik aukštesnio išsilavinimo specialistams“, – akcentuoja Pastatų energetikos katedros vedėjas doc. dr. Artur Rogoža.

Magistrantūros studijos skirtos tobulintis ir gilintis į jau studijuotą arba giminingą sritį. Darbdaviai vis labiau vertina aukštąjį išsilavinimą, ypač inžinerinį. Tai svarbus veiksnys, renkantis naujus darbuotojus. Be to, kai kuriose srityse magistro išsilavinimas yra privalomas. Magistro laipsnis suteikia galimybę dirbti aukštosiose mokyklose, mokslo tyrimų ir technologijų plėtros įmonėse, valstybės ir savivaldos institucijose.

VILNIUS TECH Kelių katedros vedėjas doc. dr. Viktoras Vorobjovas. (Alekso Jauniaus nuotr.)

Magistrantūros studijų galimybės Aplinkos inžinerijos fakultete

Aplinkos inžinerijos fakultete (AIF) siūlomos magistratūros studijos apima aktualias sritis šiandieniniame gyvenime – aplinkos, energijos, kelių, miestų, matavimų inžineriją. Aplinkos apsauga, aplinkosaugos technologijos, tvarumas – raktiniai žodžiai, kurie, pastaruoju metu, nedingsta iš politikų, verslo, analitikų lūpų. Tai kryptis, kuri ateinančius dešimtmečius išliks aktuali, norint suvaldyti klimato kaitą.

„Būtent aplinkos inžinerijos specialistai dirba su įvairiomis aplinkos problemomis, kurios dažnai yra sudėtingos ir turi daugybę sąveikaujančių veiksnių. Čia inžinerinius principus būtina sujungti su aplinkosaugos, socialiniais ir ekonominiais veiksniais, siekiant rasti tvarius ir veiksmingus sprendimus. Tai apima gamtinių išteklių tausojimą ir vandens išteklių valdymą, atliekų srautų valdymą, perdirbimo technologijų vystymą, teršalų kontrolę ir ilgalaikes prognozes, dirvožemio ir biologinės įvairovės apsaugą, kitas sritis. Didėjant pasauliniam dėmesiui aplinkosaugos problemoms ir tvariam vystymuisi, ekspertų, turinčių pažangių žinių ir įgūdžių tokiose srityse kaip aplinkosaugos politika, atsinaujinanti energija, taršos kontrolė, klimato kaitos švelninimas ir išteklių valdymas, poreikis ir toliau auga. Šie specialistai yra būtini kuriant ir įgyvendinant veiksmingas strategijas, atliekant mokslinius tyrimus ir skatinant inovacijas, siekiant darnios ir tvarios aplinkos“, – pabrėžia VILNIUS TECH novatorė.

A. Rogoža, kalbėdamas apie energijos inžinerijos kryptį išskiria, kad pastaroji yra viena sparčiausiai progresuojančių veiklos krypčių pasaulyje. Senkančios iškastinio kuro atsargos, aukšta energijos kaina, aplinkos tarša ir klimato kaita dėl kuro deginimo – vienos aktualiausių globalinių problemų šiuo metu. Tokiomis jos išliks ir ateityje. Jų sprendimui reikalingi ir nuolat telkiami didžiuliai žmogiškieji bei materialieji resursai. Sprendimų ieškoma atsinaujinančios energetikos vystyme ir energijos vartojimo efektyvumo didinime. Tam ypatingai reikalingi aukščiausią kvalifikacijos lygį turintys specialistai su specifinėmis, Europos Sąjungos (ES) tendencijas atitinkančiomis kompetencijomis darnios aplinkos srityje. Tokių specialistų rengimas, neabejotinai, išliks vienu didžiausių iššūkių užtikrinant viso pasaulio visuomenės gerovę. Tik mokslu grindžiami atsakymai gali užtikrinti teisingus ir efektyvius rezultatus. Būtent tokias problemas gvildena ir tokiais būdais jas siūlo spręsti Pastatų energijos inžinerijos studijų programa.

Dar viena magistrantūros studijų kryptis – išmaniųjų miestų inžinerija. Tai inovatyvios studijos, kurios remiasi naujausiomis teorinėmis ir praktinėmis nuostatomis, pritaikant Geografines informacines sistemas, BIM (statinių skaitmeninį modeliavimą), transporto eismo modeliavimą (PT VISUM), kai specialistai supranta atvirųjų ir didžiųjų duomenų panaudojimą miestų plėtroje.

„Kas dieną kiekvienas iš mūsų vidutiniškai atliekame tris keliones. Automobiliu, viešuoju transportu, traukiniu, dviračiu ar pėsčiomis. Tokioms kelionėms reikalinga infrastruktūra, kurią žmonės, baigę mūsų specialybę, planuoja, projektuoja, stato ir prižiūri. Tačiau neužtenka tik turėti šią infrastruktūrą. Kelių inžinerijos magistrantūros studijų programose (Kelių inžinerija ir valdymas, Inovatyvi kelių ir tiltų inžinerija) mokoma, kaip kurti patogią, saugią ir šiandienos poreikius, technologijas ir klimato kaitos iššūkius atitinkančią susisiekimo infrastruktūrą. Taip pat – kaip efektyviai pakartotinai panaudoti perdirbtas medžiagas, kurti infrastruktūrą, atsižvelgiant į visuomenės senėjimo tendencijas bei transporto priemonių pažangą“, – akcentuoja Kelių katedros vedėjas doc. dr. Viktoras Vorobjovas.

VILNIUS TECH novatorius A. Rogoža išskiria dar vieną svarbų faktą – magistrantūros studijos pritaikytos dirbantiems. Užsiėmimai fakultete vyksta nuo 16 val. hibridiniu (nuotoliniu ir / ar kontaktiniu) būdu. Magistrantai gali naudotis visais „Erasmus+“ privalumais – išvykti studijuoti į užsienį, atlikti praktiką kitose aukštosiose mokyklose. Studijų programos suteikia koncentruotas, svarbiausias ir naujausias žinias, modulių turinys atliepia rinkos poreikius.

„Magistrantūros studijų programose baigiamojo darbo planavimas ir rengimas vyksta nuo pat pirmojo kurso, studentams suteikiama galimybė naudotis kompiuterine modeliavimo, laboratorine įranga ir matavimo prietaisais. Skatiname baigiamųjų darbų problemas sieti su dirbamu darbu, kad nauda ir motyvacija būtų ne tik studentui, bet ir darbdaviui“, – apie studijų privalumus pasakoja docentas.

VILNIUS TECH Pastatų energetikos katedros vedėjas doc. dr. Artur Rogoža. (Alekso Jauniaus nuotr.)

Šiuolaikinė darbo rinka – ką vertina darbdavys?

Darbdavys, anot VILNIUS TECH novatorių, visų pirma vertina žinias ir gebėjimus, kritinį mąstymą ir priimamus sprendimus. Vis dėlto, darbuotojai, baigę magistrantūros studijas, pasižymi savarankiškumu, analize bei kritiniu mąstymu pagrįstų sprendimų priėmimu. Šiuo atveju, klaidų rizika yra mažesnė, o priimtų sprendimų efektyvumas –  aukštesnis. Be to, įdarbinus aukštesnės kvalifikacijos specialistą, reikalingos mažesnės investicijos darbuotojo įvadiniams apmokymams ar kvalifikacijos tobulinimui konkrečioje pozicijoje.

„Darbdaviai pabrėžia, kad pabaigę magistrantūros studijas darbuotojai yra kompleksiški – suvokia procesus ir reiškinius, geba priimti kritinius sprendimus, taikyti analizės metodus, įvertinti jų rezultatus, nustatyti jų patikimumą, pažinti ir kritiškai vertinti teorines ir praktines naujoves, jas taikyti mokslinėje ir praktinėje veikloje. Taip pat geba dirbti, plėtoti ir vadovauti kolektyvinei veiklai, išlaikyti profesinę kompetenciją ir mokslinius įgūdžius per visą gyvenimą trunkantį mokymąsi. Be to, studijos magistrantūroje užskaitomos ir kaip darbo stažas, siekiantiems tos srities kvalifikacijos atestato“, – teigia V. Vorobjovas.

NEDA ČERNIAUSKAITĖ, VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: