Šio krašto žmonėms ir skaitytojams labai pasisekė. Nuo šiol savaitraščio puslapiuose juos konsultuos žinomas Lietuvos onkologas Audrius Dulskas, savo profesiniu meistriškumu iš mirties nagų išplėšęs gausybę mūsų tautiečių, tarp jų ir Alytaus krašto onkologinių ligonių. Gydytojas atsakys į mūsų skaitytojų klausimus, patars, paaiškins, suteiks naudingos informacijos. Tačiau jautriausia šios gerosios naujienos dalis yra ta, jog gydytojas, būdamas labai užimtas, tačiau plačiau suprasdamas savo misiją, pats pasiūlė be jokio atlygio konsultuoti skaitytojus. Ko gero, dėl to kalta genų atmintis – gydytojo seneliai yra nuo Šventežerio.
Apie profesijos pasirinkimą, su onkologija susijusius mitus, žmonių edukavimo svarbą kalbamės su docentu A. Dulsku.
– Kaip atsitiko, kad pasirinkote mediko profesiją?
– Kad būsiu chirurgas, žinojau turbūt nuo ketvirtos ar penktos klasės. Tuo metu buvo labai populiarus televizijos serialas „Ligoninės priimamasis“. Labai patiko seriale rodomų gydytojų, chirurgų įtemptas darbas, puiki koncentracija, susikaupimas ir begalinis noras padėti žmogui.
– Kodėl nusprendėte gilintis į onkologiją?
– Tapti onkologu neplanavau nei studijų metais, nei rezidentūroje. Tiesiog tinkamai susiklosčius aplinkybėms, pabaigus rezidentūros studijas, buvau pakviestas į Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyrių. Čia iki šiol ir dirbu.
– Kiek mūsų visuomenė informuota apie onkologines ligas? Kiek mitų, kiek tikrovės? Kodėl žmonėms svarbu turėti kuo daugiau informacijos apie onkologines ligas?
– Šiais laikais informacijos yra labai daug, ir kartais net specialistams sunku atsirinkti, kuri yra vertinga, kuri klaidinga. Todėl ir pacientams rekomenduoju atsakingai rinktis informaciją viešoje erdvėje ir ją kritiškai vertinti. Ne visada geriausias patarėjas yra kaimynas. Be to, labai rekomenduoju pasitarti su savo gydančiu gydytoju.
– Kokie bendriausieji simptomai, duodantys ženklus, jog žmogus gali sirgti onkologine liga?
– Paprastai simptomai atsiranda tik jau pažengus ligai. Tai gali būti nepaaiškinamas svorio kritimas, blogi kraujo rodikliai, naujai atsiradęs darinys, sutrikusi kurio nors organo veikla (pavyzdžiui, esant pažengusiam skrandžio vėžiui, gali atsirasti valgymo sutrikimai, pykinimas, vėmimas). Jeigu yra žarnyno vėžys – sutrinka tuštinimasis, būna pilvo pūtimai, viduriavimai ar atvirkščiai – užkietėjimai. Dar kartą pasikartosiu – ankstyvose stadijose vėžys, deja, neturi jokių simptomų. Todėl labai svarbu tikrintis profilaktiškai – dalyvauti vėžio patikros programose.
– Kokios yra šių dienų mokslo galimybės, diagnozuojant onkologines ligas?
– Šiuo metu galime ligas diagnozuoti tiek pasitelkdami sudėtingai veikiančias mašinas – kompiuterinę tomografiją, magnetinį branduolių rezonansą ir kt., tiek ir molekulinius rodiklius, atsirandančius kraujyje.
– Kokie taikomi gydymo metodai, nustačius onkologinį susirgimą?
– Onkologinis susirgimas šiais laikais gydomas tik įstaigose, kur egzistuoja daugiadisciplininė komanda, susidedanti iš chirurgo, chemoterapeuto, radioterapeuto, radiologo, dietologo, gastroenterologo ir kitų specialistų. Tad ir gydymas paprastai būna kompleksinis. Pagrindinis gydymas gydant solidinius navikus vis dar išlieka chirurginis. Prieš jį galima taikyti sisteminį gydymą ar radioterapiją. Po operacijos taip pat galima taikyti kitus anksčiau minėtus gydymo metodus.
– Kur gydomos onkologinės ligos? Koks šeimos gydytojų vaidmuo, laiku diagnozuojant vėžį?
– Onkologinės ligos bent jau turėtų būti gydomos specializuotuose centruose. Šiuo metu Europoje kaip tik ir vyksta bent keli dideli projektai, kurių tikslas Europos šalyse sukurti įvairialypius vėžio gydymo centrus, kur būtų sukaupti geriausi diagnostikos ir gydymo metodai. Noriu pasidžiaugti, kad ir Nacionalinis vėžio institutas yra šių projektų aktyvus dalyvis. Šeimos gydytojas turi būti ir dažniausiai yra tas gydytojas, kuris atlieka ar rekomenduoja ligų prevenciją, jo komanda kviečia pacientus dalyvauti patikros programose. O jau atsiradus simptomams, siunčia specialisto konsultacijai. Tad labai svarbu propaguoti sveiką gyvenseną, kad ji taptų norma, savaime suprantamu dalyku.
– Turite gausybę pareigų, atliekate sudėtingas operacijas. Papasakokite plačiau apie savo profesinę veiklą.
– Šiuo metu pagrindinė mano veikla yra chirurgija. Daugiausia operuoju pacientus su virškinamojo trakto patologija (daugiausia – vėžiu). Taip pat dėstau chirurgiją Vilniaus universitete. Be to, esu chirurgijos draugijų tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje valdybos narys. Aktyviai atlieku klinikinius tyrimus, kurie galėtų padėti pacientams. Ypač domiuosi gyvenimo kokybės gerinimu pacientams, kuriems buvo išgydytas žarnyno vėžys. Visai neseniai buvau išrinktas Lietuvos onkologų draugijos direktoriumi, tad bendradarbiaudami su pacientų organizacijomis, pabandysime pagerinti onkologinių ligų prevencijos, diagnostikos ir gydymo kokybę. Sveikai gyventi turi tapti norma.
– Koks Jūsų ryšys su Dzūkija? Ar turite šiam kraštui sentimentų?
– Sentimentų šiam kraštui turiu labai daug. Esu vilnietis, bet vaikystėje visas vasaras leisdavau pas senelius netoli Šventežerio. Matydavau, kad jie skaitė „Dzūkų žinias“,„Dainavos žodį“. Ir dabar, kai tik turiu laiko, stengiuosi aplankyti gimines, gyvenančius šiuose kraštuose.
– Ačiū už Jūsų gerą valią ir norą padėti mūsų krašto žmonėms.
„Dainavos žodžio“ informacija