Praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose pasirodžius pranešimams, kad įvairiose Alytaus rajono vietose – Pošnios, Zizėnų, Liuklingėnų kaimuose – buvo pastebėtas vaikštinėjantis stumbras, iš karto pasipylė spėliojimai, kad tai gali būti Dzūkijos stumbryno gyventojas.
„Ir aš vis sulaukiu skambučių su klausimais, ar laukuose ir pamiškėse netoli sodybų vaikštinėjantys stumbrai ne iš Dzūkijos nacionalinio parko Stėgalių gamtiniame komplekse esančio stumbryno. Galiu visus nuraminti – vaikštinėjantys stumbrai yra ne iš stumbryno, nes nesame į laisvę paleidę nė vieno stumbro, todėl mūsų stumbrai šiuo metu tikrai niekur nevaikšto. Gyventojai tikriausiai pastebėjo vaikščiojančius iš Baltarusijos bandų išvytus patinus (paprastai tai nutinka, kai stumbrai sulaukia 3 metų), kurie visada pas mus gyveno, tik pastaraisiais metais stumbrų yra priėjusių daugiau ir jie tapo labiau matomi“, – aiškino Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktorius Eimutis Gudelevičius.
Vieni žmonės džiaugėsi galimybe iš arti pamatyti didžiausią dabartinį Europos laukinį žvėrį, kiti įžvelgė grėsmę pasėliams ar net jiems patiems. Anot E. Gudelevičiaus,
dabar rujos metas, todėl stumbrai, nerasdami savo rūšies atstovių, eina prie karvių, todėl juos galima dažniau pamatyti.
„Dvejus metus iš eilės skaičiavome stumbrus: vieną kartą suskaičiavome 27, kitą – 28. Tad dabar po Dzūkijos miškus vaikšto apie 30 iš Baltarusijos, galbūt ir Lenkijos atėjusių girios galiūnų. Kadangi siena su Baltarusija užtverta, jie negali sugrįžti atgal.
Stumbrai pasklidę Lazdijų, Varėnos ir Alytaus rajonų bei Druskininkų savivaldybės miškuose. Jie pastebėti Ryliškių, Alovės kaimų apylinkėse, Kalesninkų miške“, – pasakojo E. Gudelevičius.
Jo teigimu, stumbryne gyvena 24 stumbrai – 8 patinai, tarp kurių yra vienas jauniklis, gimęs stumbryne, vienas baltarusiškas stumbras ir vienas atvežtas iš Vokietijos zoologijos sodo, bei 16 patelių, kurios, įsibėgėjus rudeniui, spalio pabaigoje bus paleistos į laisvę.
„Mūsų tikslas, kad tarp stumbrų nevyktų kraujomaiša, dėl kurios gimsta daug išsigimusių stumbriukų, daug nugaišta vos gimę, todėl Vidurio Lietuvos miškuose gaudome stumbrų pateles ir jas atsivežame į stumbryną, kad susitiktų su kitų šalių stumbrų patinais ir neįvyktų kraujomaiša“, – akcentavo direktorius.
Girių milžinai buvo matomi ir kitame Alytaus rajono krašte – Žuvinto biosferos rezervato apylinkėse. „Vaikštinėjantis stumbras buvo pastebėtas šalia Miknonių kaimo, kitoje vietoje matė keturis stumbrus vienoje vietoje. Žmonės, pamatę stumbrus netoli savo namų, dažnai išsigąsta ir ima žvėris baidyti, yra tekę girdėti, kad net traktoriumi vijo tolyn“, – pasakojo Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Žuvinto biosferos rezervato Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialistas Arūnas Pranaitis.
Gamtosaugininkas primena, kad stumbrai yra įrašyti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą ir perspėja, kad už jų baidymą ar kitokį kenkimą numatyta atsakomybė.
Visi, norintys pamatyti stumbrus ir nesibaiminti, kad gali nutikti kažkas netikėta, gali nuvykti į šių metų kovo mėnesį atidarytą stumbryną Dzūkijos nacionalinio parko Stėgalių gamtiniame komplekse, įsikūrusiame tarp Marcinkonių ir Zervynų. Čia saugiame aptvare galima ne tik pamatyti girių milžinus, bet ir pasiklausyti stumbrininko pasakojimų apie šiuos laukinius žvėris, Lietuvos teritorijoje gyvenusius nuo seniausių laikų.
Paskutiniai stumbrai Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje išnyko XVII a. viduryje. Po kelis šimtmečius trukusios pertraukos stumbrai į Lietuvą buvo atvežti 1969 metais. 2017 metų duomenimis, Lietuvoje laisvėje gyveno 214 stumbrų. Manoma, kad pastaruoju metu šis skaičius gali būti padidėjęs iki 250.