Dainavos žodis

Alytaus kolegiją nusprendė prijungti prie Kauno kolegijos

Alytaus kolegija, Vyriausybei pritarus, taps Kauno kolegijos padaliniu. (Alytaus kolegijos nuotr.)

Žinia, kad Vyriausybė pritarė Alytaus kolegijos prijungimui prie Kauno kolegijos, alytiškiams nebuvo džiaugsminga, nes vienintelė neuniversitetinė aukštoji mokykla Pietų regione siekė prisijungti prie Klaipėdos universiteto. Kol kas ne viskas prarasta – galutinį žodį tars Konstitucinis Teismas.  

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pranešime teigiama, kad Alytaus ir Kauno kolegijų sujungimas leis išsaugoti Alytaus regione vykdomas kolegines studijas, būsimiems studentams pasiūlyti daugiau ir miesto poreikiams aktualesnių koleginių studijų programų.

Anot ŠMSM viceministro Justo Nugaro, įvertinus pastarųjų metų stojimo rezultatus, Alytaus kolegijai ateityje gali kilti iššūkių pritraukiant pakankamą studentų skaičių – per kelerius metus jų gali sumažėti iki 460, o to neužtenka, kad kolegija išliktų stipri ir gyvybinga, todėl norima užtikrinti, kad Alytaus regione ir toliau vyktų koleginės studijos.

Pirmiausia būtų įgyvendinta Lietuvoje dar neišbandyta bendruomenės kolegijos koncepcija, kur esminiu kolegijos tikslu tampa bendruomenei reikalingų paslaugų užtikrinimas, darbuotojų parengimas. Kauno kolegijos padaliniu tapsianti Alytaus kolegija teiktų paslaugas Alytaus regiono bendruomenei, jos veikla būtų grindžiama mokymosi visą gyvenimą principais – vykdomos aukštojo mokslo studijos, veiksiančiame STEAM atviros prieigos centre įgyvendinamos mokinių formaliojo ir neformaliojo ugdymo veiklos, atliekami tiriamieji darbai ir projektai, teikiamos kvalifikavimo ir perkvalifikavimo paslaugos.

„Alytus garsėja savo maisto ir inžinerine pramone, todėl stiprinant Alytaus kolegiją ten norime įkurti naujas maisto technologijų laboratorijas. Tai kurtų kolegijos išskirtinumą – Lietuvoje kol kas šis segmentas neužimtas, jame prognozuojamas didelis specialistų poreikis. Ši kryptis siejasi ir su gastronomijos turizmu regione, tai padėtų pritraukti studentų iš kitų regionų. Naujosioms maisto technologijoms reikalingi kokybiški taikomieji moksliniai tyrimai, todėl kolegijoje numatoma stiprinti ir moksliniais tyrimais grįstas studijas“, – pažymėjo J. Nugaras.

ŠMSM akcentavo, kad Kauno kolegija ateityje sieks tapti ir taikomųjų mokslų universitetu. Tuo tarpu Mokslo ir studijų įstatymu įtvirtinta, kad nuo 2028 metų stiprios kolegijos, pasiekusios gerų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos rezultatų, galėtų vykdyti profesinio magistro studijas ir taip tapti taikomųjų mokslų universitetais. Be to, į Kauno kolegijos Alytaus padalinį planuojama nukreipti 4 mln. eurų vertės investicijas.

Kauno kolegija, kurios padaliniu taps Alytaus kolegija, pagal žurnalo „Reitingai“ paskelbtus rezultatus bendrame Lietuvos reitinge yra antroji tarp valstybinių kolegijų iš 14 vertintų profesinio bakalauro studijų krypčių. 

Alytaus kolegijos direktoriaus Sigito Naruševičiaus teigimu, kolegijos valdymo organai šiam susijungimui nepritarė nuo pradžių, nes ŠMSM buvo leidusi pačioms kolegijoms nuspręsti prie ko jungtis – kitų kolegijų ar universitetų, ką Alytaus kolegija ir padarė pasirinkdama Klaipėdos universitetą, tačiau priimant nutarimą į tai neatsižvelgta. Jungimuisi prie Klaipėdos universiteto pritarė ir regiono plėtros taryba, bet ir į tai nebuvo atsižvelgta.

Pagrindinis minėtos universitetinės aukštosios mokyklos pasirinkimo motyvas buvo studijų dermė: informatikos mokslų studijų krypčių grupėje su informatikos inžinerijos studijų kryptimi, inžinerijos mokslų – su statybos ir transporto inžinerijos kryptimis, sveikatos mokslų – su reabilitacijos ir slaugos bei akušerijos kryptimis, verslo ir viešosios vadybos – su vadybos kryptimi. Tikėtasi, kad ir mokslinė veikla galėjo būti vystoma šių studijų programų kryptyse.

2023–2024 metų valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane siekiama, kad 2029 metais bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų. Alytaus kolegijoje šiuo metu studijuoja beveik 800 studentų iš Lietuvos, Armėnijos, Azerbaidžano, Uzbekistano, Sakartvelo, Nigerijos, Pakistano ir Turkijos.

Anot S. Naruševičiaus, įstaiga kreipėsi į Konstitucinį Teismą, tačiau jo sprendimo gali tekti laukti metus ar dar ilgiau.

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: