Ankstų praėjusio pirmadienio rytą Merkinėje išniekintas Lietuvos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui skirtas paminklas. Skulptūra apipilta raudonais dažais, ant postamento nupiešta juoda svastika, perbraukta raudonais dažais.
„Po išpuolio praėjusių metų gegužės mėnesį nebuvo taip, kad būtume nesitikėję tokių išpuolių. Tai nėra vandalizmo aktas, o sistemingas veikimas. Žmogus atvyko pasiruošęs, turėdamas ir vienos, ir kitos spalvos dažų, vieni dažai purškiami, kiti – ne. Svastikos išpaišymas ant Lietuvos partizano labiau būdingas Rusijos naratyvams, net ir Lietuvoje gyvenantys ir neprijaučiantys partizanams asmenys jų nesieja su svastika. Įtarčiau, jog yra kažkas atvykę ir koordinuoja tokius veiksmus. Akivaizdu, jog tai politinis A. Ramanausko-Vanago skulptūros išniekinimas“, – apie visą šalį sukrėtusį įvykį kalbėjo Merkinės muziejaus direktorius Žygimantas Buržinskas.
Anot Ž. Buržinsko, žinia apie išpuolį pirmiausia buvo gauta iš šalia esančios mokyklos. Vaizdo kamerų užfiksuotuose vaizduose matosi, kaip slepiantis po kauke veidą vyras ateina, ant postamento išpurškia svastiką, ją perbraukia ir, išpylęs dažus ant skulptūros, vėl pranyksta Nemunaičio gatvėje, iš kurios ir buvo atėjęs. „Naktį mokykloje nieko nebuvo, o ar arčiausiai stovinčiame name žiemos metu niekas negyvena, tad niekas nepastebėjo, kai buvo niokojamas paminklas“, – kalbėjo muziejaus direktorius.
Nemalonią žinią socialinio tinklo „Facebook“ savo paskyroje pranešė ir netoli nuo Merkinės gyvenantis žurnalistas, keliautojas Vytaras Radzevičius: „Merkinėje vėl išniekintas paminklas Adolfui Ramanauskui-Vanagui. Labai tikiuosi, kad vaizdo kameros užfiksavo šią niekšybę ir viskas bus nustatyta.”
Tame pačiame tinkle informacija apie išpuolį prieš partizanų vado paminklą pasidalijo ir Lietuvos šaulių sąjunga. Alytaus apskrities VPK dėl įvykio pradėjo tyrimą, nusikaltėlio policijos kinologai ieškojo ir su šunimis, Merkinės gyventojai dalijosi informacija apie pastebėtą nepažįstamą automobilį.
„Nuo paminklo nuvalėme dažus, šiek tiek jų liko ant postamento, visiškai nuvalysime, kai tik leis gamtos sąlygos. Be įrengtų vaizdo kamerų, mes apgalvosime ir naujus skulptūros apsaugos sprendimus, kurie nebus viešai žinomi“, – pabrėžė Ž. Buržinskas.
Praėjusiais metais per pirmąjį išpuolį Merkinėje A. Ramanausko-Vanago skulptūra buvo aplieta baltais dažais. Tą pačią naktį buvo įvykdytas dar vienas išpuolis prieš partizanų vado atminimą Lazdijų rajone, Bielėnų kaime, šalia buvusios šeimos sodybos. Medinė skulptūra taip pat buvo apipilta baltais dažais ir į ją įkirstas kirvis. Tą kartą nei Merkinėje, nei Lazdijų rajone nusikaltimus padariusių asmenų nustatyti nepavyko.
Seimas 2018 metais priimta deklaracija pripažino partizanų vadą A. Ramanauską-Vanagą su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovu. A. Ramanauskas-Vanagas nuo Jono Žemaičio-Vytauto žūties okupanto nelaisvėje 1954 metais lapkričio 26 dieną iki 1957 metų lapkričio 29 dienos buvo aukščiausiasis tuo metu likęs gyvas Lietuvos valstybės pareigūnas
A. Ramanauskas-Vanagas 1956 metais buvo suimtas kartu su žmona Birute Mažeikaite Kaune, kai išėjo iš KGB užverbuoto išdaviko Antano Urbono buto, ir iš karto išvežti į LTSR KGB kameras. 1957 metų rugsėjo 24–25 dienomis Vilniuje posėdžiavęs LTSR Aukščiausiasis Teismas jam skyrė mirties bausmę. Nuosprendis įbuvo vykdytas tų pačių metų lapkričio 29 dieną Vilniuje.
Palaidojimo vieta ilgus metus nebuvo tiksliai žinoma. 2018 metų birželio 7 dieną Našlaičių kapinėse, Antakalnyje, Vilniuje, buvo rasti A. Ramanausko-Vanago palaikai, kurie 2018 metų spalio 6 dieną buvo iškilmingai perlaidoti Antakalnio kapinėse, valstybės vadovų panteone.