Už Lietuvos nepriklausomybę kovojusių Dainavos apygardos partizanų istorijai atminti, perduoti ją ateinančioms kartoms bei ugdyti patriotizmą Varėnos rajone, Merkinės miestelyje, planuojama įrengti muziejų.
Idėja Merkinėje, buvusiame NKVD pastate, įrengti modernų, inovatyvų muziejų, skirtą Dainavos apygardos partizanams, išsigrynino prieš aštuonerius metus, kai 2016 metais Varėnos rajono savivaldybė su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru paskelbė idėjų konkursą šiai vietai sutvarkyti. Išrinkus laimėtoją iš karto buvo užsakytas ir techninis projektas.
Jis praėjusią savaitę pristatytas Seimo Kultūros komiteto bei Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos nariams. Varėnos rajono mero Algio Kašėtos teigimu, šios vietos ir viso memorialinio komplekso reikšmė labai didelė, nes būtent Merkinė susijusi su tokiomis iškiliomis asmenybėmis kaip Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Juozas Vitkus-Kazimieraitis, Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, būtent čia vyko bene intensyviausia šiuose kraštuose partizaninė kova.
Daug kančių menantis buvęs NKVD pastatas, merkiniškių vadinamas „stribyne“, priklauso Merkinės krašto muziejui, kuriame jau anksčiau visuomeniniais pagrindais buvo įrengtas muziejus ir jame sukaupta apie 1,5 tūkst. su partizanine veikla susijusių eksponatų. Tačiau dėl prastos pastato būklės negalima įrengti ekspozicijų ir leisti lankytojams susipažinti su jomis.
Partizaninių ekspozicijų nėra galimybių perkelti ir į Merkinės krašto muziejų, įsikūrusį buvusioje cerkvėje, kurios ekspozicinės erdvės yra skirtos ypač turtingai Merkinės viduramžių istorijai papasakoti.
Memorialinį kompleksą sudarys kryžių kalnelio koplyčia, kryžių kalnelis ir muziejus. Preliminari bendra suma, kurios reikėtų sutvarkyti memorialui ir įrengti muziejui, – 1,4 mln. eurų. Lėšų memorialo teritorijos sutvarkymui savivaldybė planuoja gauti iš ES paramos kaip Alytaus regiono funkcinės zonos strategijos projektas, tačiau finansavimo muziejaus įrengimui reikia ieškoti, nes vienai savivaldybei tai per sunki našta. „Muziejaus įrengimui pinigų ieškosime per vyriausybines programas“, – sakė Merkinės krašto muziejaus direktorius Žygimantas Buržinskas.
Rekonstruotame dabartinio muziejaus pastate numatomos visos būtinosios funkcijos – ekspozicijų salė, ūkinės patalpos, įeigos ir holo zonos, antrame aukšte – darbo vietos, nedidelė salė renginiams, edukaciniams užsiėmimams, sandėliavimo zonos.
Pastaruoju metu pradėti kryžių kalnelio atnaujinimo darbai, baigiama restauruoti kryžių kalnelio koplyčia, kurios vietoje ir šalia stribai užkasė 1945–1953 metais nužudytų partizanų kūnus, vėliau, slepiant nusikaltimų pėdsakus, čia buvo įrengtas mokyklos stadionas. Atgimimo laikais Sąjūdžio grupės ir kunigo disidento Roko Algimanto Puzono iniciatyva stadionas buvo uždarytas ir 1989 metais pastatytas pirmasis kryžius – „Žuvusiems už laisvę ir Nepriklausomą Lietuvą“. „Vėliau – „Merkinės mokytojams, žuvusiems už laisvę 1945–1947 m.“, o tada pasipylė dešimtimis. Nešė ir statė aplink stadioną“, – apie kryžių kalnelio atsiradimo istoriją rašė Algimantas Černiauskas. Kiek čia buvo užkasta nužudytų partizanų, nėra žinoma.
Pagal projektą, kur dabar plyti pieva su koplytstulpiais, turėtų būti įrengti takai, išgrįsta aikštelė renginiams ir išsaugota skaudžią praeitį menanti Atminties pieva.
Merkinės kryžių kalnelis – didžiausias memorialas Lietuvos partizanams, žuvusiems už Lietuvos laisvę kovose su okupacine sovietų valdžia.