Alytaus poliklinika yra pirmoji medicinos įstaiga Lietuvoje, įdiegusi išmanųjį šnekos atpažinimo sistemos įrankį, skirtą šeimos gydytojų laikui taupyti. Nuo šiol gydytojai informaciją į sistemą galės pateikti balsu, o dirbtinio intelekto sprendimas ją pavers tekstu.
Šnekos transkribavimo sprendinį sukūrė Lietuvoje veikianti Baltijos šalių kalbos technologijų bendrovė „Tilde“ ir, dirbdama kartu su UAB „Varutis“, įdiegė į jų sukurtą ir poliklinikoje naudojamą programinę įrangą ESIS.
Anot bendrovės „Tilde“ Verslo vystymo vadovo Giedriaus Karausko, Alytaus poliklinika, įvertinusi tai, kad pasaulyje šnekos atpažinimas, transkribuojant ją į tekstą, plačiai naudojamas ir siekdama paspartinti ir palengvinti gydytojų darbą, pasinaudojo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. finansuojama priemone „GovTech sprendimų skatinimas“ ir įgyvendino savo sumanymą.
Projekto įgyvendinimui buvo skirta 47 tūkst. 500 eurų. Įrankis pritaikytas būtent Alytaus poliklinikos šeimos gydytojams.
„Alytaus poliklinikoje per dieną vidutiniškai vienas šeimos gydytojas aptarnauja 25 pacientus ir užpildo 150 teksto laukų. Tai atima daug laiko ir energijos, trukdo tiesioginiam pacientų aptarnavimui ir gali padidinti klaidų riziką dokumentuose. Dėl to nusprendėme diegti šį išmanųjį šnekos atpažinimo sprendimą, kuris turi užtikrinti automatinio transkribavimo iš garso įrašo į tekstą ar diktavimo funkcijas. Jas gydytojai galės naudoti pranešimams, tekstams, dokumentams pildyti“, – teigė Alytaus poliklinikos direktorius Marius Jasaitis.
Šnekos transkribavimo modelis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir yra papildomai apmokytas 1,5 mln. medicinos srities sakinių. „Modelio testavimas vyko keliais etapais. Pirmiausia jį išbandė gerus kompiuterinio naudojimo įgūdžius turintys gydytojai, kurie patvirtino, kad transkribavimo funkcija veikia gerai, tačiau jiems yra greičiau tekstą vesti rankomis. Ne tokius gerus kompiuterių įgūdžius turintiems specialistams naujasis sprendimas pasiteisino“, – sakė bendrovės „Tilde“ vadovė Lietuvoje Renata Špukienė.
„Tačiau nereikia pamiršti, kad technologija negali visiškai atpažinti sutrumpinimų, neteisingai ištartų žodžių, todėl suvestą tekstą reikia pakoreguoti. Kalbėjimo tempas transkribavimui neturi reikšmės, technologijos prisitaiko prie visokio tempo. Gal šiek tiek problemų gali kilti dėl tarmių, tačiau dzūkų tarmė nėra kažkokia išskirtinė ir sunkumų nėra. Su akcentais viskas gerai, dirbtinis intelektas juos atpažįsta.
Šios technologijos panaudojimas vyksta taip: gydytojas pasikalba su pacientu, išsiaiškina, ką reikia. Tada perspėja pacientą, kad viską įsirašys į kompiuterį ir, paspaudęs mikrofono mygtuką, sudiktuoja tekstą. Iš karto, bendraudamas su pacientu, gydytojas teksto negali įrašyti, nes pacientas kalba buitine kalba, o ligos istorijoje viskas turi būti įrašyta medicininiais terminais. Apskaičiuota, kad jei žmogus nėra labai įgudęs rašyti klaviatūra, jis sutapo pusę laiko, kiek skirtų rašymui ranka“, – apie naujo įrankio naudojimo ypatumus pasakojo G. Karauskas.
Poliklinikos direktorius M. Jasaitis pasidžiaugė, kad naujas įrankis jau naudojamas: „Turėjome 6 vadinamuosius ambasadorius, kurie sutiko testuoti šį įrankį. Greitai kompiuteriu rašantiems gydytojams jis didelio efekto nesukuria, o lėčiau arba daug rašantiems transkribatorius labai praverčia. Dabar mūsų ambasadoriai žinią apie naujų technologijų naudojimą perduoda iš lūpų į lūpas ir jau įsitraukė dar keli gydytojai, taip pat norintys pabandyti šį metodą. Tai pagalbinis įrankis gydytojų darbo administracinei naštai mažinti, leidžiantis daugiau laiko skirti pacientui, o ne rašymams“.
R. Špukienė pabrėžė, kad modelis mokosi ir toliau mokysis Alytaus specialistų kalbos niuansų atpažinimo tam, kad kalbos transkripcija būtų kuo tikslesnė. „Tikime, kad projektas bus naudingas Alytaus poliklinikai, o jos pėdomis paseks ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos“, – apie naujo įrankio perspektyvas kalbėjo R. Špukienė.