© ESA–M. Pédoussaut. ESA redakcinio naudojimo sąlygos.
Miškų ir pasėlių būklę mokslininkai ketina vertinti pasitelkę akiai nematomą augalų šviesos signalą. Tam skirtas Europos „FLEX“ palydovas rengiamas paleidimui kartu su „Copernicus Sentinel-3C“. Pagal rugsėjo 12 dieną patikrintą ESA informaciją, raketos „Vega-C“ startas numatytas rugsėjo 15-ąją, 4.21 val. Lietuvos laiku.
Kas jau padaryta?
Rugsėjo 2 dieną ESA paskelbė, kad abu palydovai uždaryti apsauginiame raketos gaubte. Rugsėjo 11-ąją agentūra pristatė valdymo centro komandų repeticijas: specialistai treniruojasi valdyti dvi misijas lygiagrečiai, derinti bendrų išteklių naudojimą ir reaguoti į galimus sutrikimus.
Tai paskutiniai pasirengimo etapai. Rugsėjo 12 dieną „FLEX“ dar nėra orbitoje, o skrydžio laikas gali keistis. Misijos mokslinių rezultatų bus galima tikėtis tik po sėkmingo paleidimo, įrangos patikros ir matavimų įvertinimo.
Ką išduoda silpna augalų šviesa?
Fotosintezės metu augalai dalį sugertos Saulės energijos išspinduliuoja kaip labai silpną fluorescenciją. Specialiai šiems matavimams sukurtas „FLEX“ prietaisas FLORIS turės išskirti šį signalą iš kur kas stipresnės atspindėtos saulės šviesos.
Jülicho tyrimų centro mokslininkai aiškina, kad fluorescencija suteikia informacijos apie augalų fotosintezės aktyvumą ir reakciją į sausrą, karštį bei kitą aplinkos poveikį. Pokyčius kartais galima pastebėti anksčiau, nei išryškėja plika akimi matomi požymiai. Dėl to vien žalios augalijos vaizdo nepakanka jos būklei suprasti.
Vienas žemėlapio taškas – devyni hektarai
ESA numato sudaryti pasaulinius augalijos fluorescencijos žemėlapius, kurių vieno elemento dydis bus 300 × 300 metrų. Tai devynių hektarų plotas. Tokia skiriamoji geba leis vertinti didesnius augalijos plotus, tačiau pavienio medžio ar mažo daržo būklės iš jos nustatyti nepavyks.
„FLEX“ duomenis papildys vienas iš „Sentinel-3“ palydovų: jis teiks informaciją apie debesis, atmosferos daleles, vandens garus ir Žemės paviršių. ESA pabrėžia, kad iš pradžių poroje dirbs ne kartu paleidžiamas „Sentinel-3C“. Pastarasis prisidės prie nuolatinio vandenynų, sausumos, ledo ir atmosferos stebėjimo.
Nauda priklausys ir nuo darbo Žemėje
Jülicho tyrimų centras planuoja palydovo duomenis tikrinti antžeminiais ir iš orlaivių atliekamais matavimais. Tokie palyginimai būtini, kad būtų aišku, kiek patikimai orbitinis signalas apibūdina tikrą augalų būklę.
Laisvai prieinamus duomenis numatoma naudoti klimato, anglies ir vandens apytakos tyrimams, o vėliau – naujoms žemės ūkio ir aplinkos stebėjimo priemonėms kurti. Mokslininkai tikisi geriau suprasti, kaip augalija reaguoja į aplinkos pokyčius. Konkrečios paslaugos ūkininkams ir jų tikslumas dar turės būti patikrinti praktiškai.
Norintys stebėti startą galės naudotis ESA tiesiogine transliacija. Pagal dabartinį grafiką ji prasidės rugsėjo 15 dieną, 3.50 val. Lietuvos laiku.
Parengta pagal ESA ir Jülicho tyrimų centro informaciją.
Šaltiniai: ESA: paleidimo grafikas ir misijų užduotys (2026-09-09); ESA: palydovai uždaryti raketos gaubte (2026-09-02); ESA: valdymo komandų repeticijos (2026-09-11); ESA: FLORIS matavimo prietaisas; Jülicho tyrimų centras: augalų stebėjimas ir matavimų patikra (2026-09-07).
