Linutė Bunikienė, VšĮ LMC muziejaus „Auksarankiai“ direktorė
Šių metų pirmąjį rugsėjo sekmadienį ir saulė nepagailėjo šiltų spindulių. Užbaigtas trejų metų projekto „Pasivaikščiojimas po senąsias sodybas“ paskutinis etapas. Kiekvieną kasmetį renginį, pradėtą 2024 m., sudarė trys dalys… Taigi per trejus metus – atrodytų, nedaug – aplankyti devyni kaimai… Bet, mielieji, atliktas milžiniškas darbas, užfiksuojant šio laikmečio kaimo padėtį, vidinį jo pulsavimą, nes nuo to ir prasideda išorinė jo išvaizda. Reikia suprasti, kad visais laikais žmogus buvo gyvas ne tik duona… Apie tai tegul liudija surinkti faktai, nuotraukos ir filmuota medžiaga.
Mūsų žemietis K. Sventickas kalbėjo: „Laimingas tas, kas geba turėti, bet dar laimingesnis yra tas, kas sugeba dalintis.“
Ačiū už kiekvieną kelionės žingsnį
Geresnio pasaulio šviesos nešėjai, be galo esu dėkinga jums visiems už kiekvieną kelionės žingsnį, už nuostabią muziką, dainas, o mus priėmusiems sodybų šeimininkams – už darbščias rankas ir vaišingumą. Ačiū už draugystę, kurią apvainikavo žodžiai: Lietuva, Tėvynė, laisvė.
…Šventiška duona ant stalo garuoja…
Už prasmingą kelionę, dainas ji dėkoja…
O senolių priedermę, širdyje atkartojus,
Į mūsų širdis su meile, taika ant angelo sparnų atplasnojo…
Tegul jus visus pažadina šio eilėraščio „Nebylus skausmas“ žodžiai. Parašė Vanda Jančiauskienė.
Skauda. Šį kartą taip giliai,
Nėra jėgų kartoti
Maldų ir Gyvojo Vandens.
Ir žodžiai miršta,
Nespėjus jų ištarti.
Nebent tik susapnuot gali,
Kaip jie prisikelia
Ir sklando erdvėje
Tarp žemės ir dangaus.
Kai sieloj šitaip skauda,
Šaukiesi Viešpaties,
Kol pajunti – pasaulis tavyje
Pavirto sodu žydinčiu…
Padėka sodybų šeimininkams ir dalyviams
Nuoširdus ačiū Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčios klebonui kunigui Leonui Jakimavičiui.
Pankų sodybos šeimininkams… Atkeliavo žinia, kad čia yra istorinė sodyba…
Daivos ir Kęstučio Jakučionių šeimynai, muziejininko Petro Dumbliausko palikuonims ir giminėms.
Irenos ir Antano Karalukų sodybos šeimininkams, nenuilstantiems kovotojams už praeities įamžinimą ir išnykusio Sabališkėnų kaimo dvasinį atgimimą…
Mažiesiems: dainininkei Sofijai ir mamai Viktorijai Matulevičiūtei, kanklininkui Jokūbui Keršiui ir muzikos mokytojai Editai Radvilavičienei.
Smuikininkei Joanai Jocienei.
Vokaliniam ansambliui „Žara“, vadovė Dalė Kočiūnė.
Vokaliniam ansambliui „Jotvainiai“, vadovė Linutė Butkevičienė.
Vokaliniam ansambliui „Gaja“, vadovė Onutė Tenenienė.
Vokaliniam ansambliui „Geniai“, vadovas Petras Liubamirskas.
Alytaus tradicinei kapelai „Bočiai“, vadovas Juozas Sipavičius.
Operatoriui Mindaugui Astrauskui, šeimai ir visiems, prisidėjusiems prie prasmingo renginio organizavimo.
Daug rašyta ir dėkota praėjusių metų dalyviams… Bet gerumo ir ačiū niekada nebūna daug…
M. K. Čiurlionis
„Jis tapė muziką.
Paveikslus grojo“…
Taikliai kažkas pasakė.
Ir buvo tai prasmingi žodžiai,
Į sielą Genijaus parodę taką.
Virpėjo gaidos „Bičiulystei“.
Skambėjo „Pasaka Karalių“…
Miškuose leido Jis paklysti,
Jūra bangų pajausti galią…
Šešėliai vaipėsi aplinkui,
Bet saulės blyksnio neužstojo –
Šviesa pasauliui neša Viltį.
Už šias eilutes ačiū Gemai Galinienei iš Marijampolės, o jums leidus, visiems, visiems… dar kartą sakau: AČIŪ.
Renginio akimirkos
Visos 16 su šiuo tekstu Linutės Bunikienės pateiktų fotografijų.
