Visada, kai tik kur sutinku Dainių Juozapavičių, kreipiuosi į jį „Žvaigždžių Žvaigždė”! Ir tai ne su pašaipa, kaip kas pamanytų, bet tik iš pagarbos ir įvertinimo jam, kaip puikiam muzikantui ir dainininkui!
Atvirame pokalbyje puniškis Dainius Juozapavičius sako, kad muzika yra jo gyvenimas. „Aš gimiau muzikoje. Muzika – mano kasdieninė duona. Muzika mane supa darbuose, kolektyvuose, koncertuose, savaitgaliais“, – sako pučiamųjų, klavišinių ir mušamųjų instrumentų virtuozas.
Muzika nuo mažens
Dainius po poros mėnesių minės 50-metį. Jis – pagrandukas, augo gausioje 5 vaikų šeimoje Punioje. Jo mama nors muzikinio išsilavinimo neįgijo, bet klausą ir balsą turėjo. Mamos ir dėdžių iniciatyva visi penki vaikai nuėjo muzikos keliu – muzikos subtilybių mokėsi Vilniaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje. Dainiui buvo beveik septyneri. „Kad nei vienas vaikas pretenzijų neturėtų, jog vieną leido mokytis, o kito ne. Todėl visi krimtome muzikos mokslus“, – pasakoja D. Juozapavičius. Jis baigė trimito ir fortepijono klasę. Pasak Dainiaus, jam, kaimo vaikui, mokytis patiko, juk mokslai vyko sostinėje! „Buvo momentų, kai nenorėjau mokytis. Slėpdavausi kartu su sese, pamatęs atvažiuojantį dėdės mėlyną „Žigulį“, – sakė profesionalus muzikantas.
Dainius baigė 11 klasių Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje, po kurios pasirinko Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją. Gavęs šaukimą į tarybinę armiją, išvažiavo iš Vilniaus į Palangą, pas brolį. Dėl to mokslai nukentėjo, teko palikti mokyklą.
Dainius nusprendė ūkininkauti, nes ūkininkų neimdavo į kariuomenę. „Žemę dirbome rankomis. Mama, pamačiusi mane su purvinais mėšlinais guminiais batais, sakė: „Gaila man tavęs, tiek mokeisi, o dabar po tvartą braidžioji“, – prisiminė D. Juozapavičius. Būtent mama motyvavo grįžti atgal į Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją. Taip Dainius ir padarė. Konservatoriją pabaigė.
Arčiau namų
Kurį laiką D. Juozapavičius liko gyventi Vilniuje. Pusantrų metų dirbo Vidaus reikalų ministerijos reprezentaciniame pučiamųjų orkestre. Susikūrus karių orkestrui Alytuje, Dainiaus brolis Algimantas jį paragino grįžti į Alytų. Orkestre muzikantas grojo 8 metus. Nuo 2010 metų D. Juozapavičius dirba Alytaus rajono kultūros centre. Vadovauja kolektyvams, vyksta į filialus. Makniūnuose turi „Apsingės“, Nemunaityje estradinį ansamblį „Smiltė“, Krokialaukyje – vokalinę grupę „Akordas“, Ūdrijoje moterų kolektyvą – „Banga“. Duetu dainuoja su Jurgita Mikulioniene , Ilona Zapolskiene ir net su Raitininkų seniūnu Arūnu Laukaičiu!
Dainius mėgsta kurti muziką Makniūnų poetės Rimutės Griškevičienės eilėms. „Gal bent kompozitoriumi tuoj tapsiu“, – juokauja pašnekovas. Vyras įsitikinęs, kad mokytis reikia visą gyvenimą. Idėjų semiasi iš interneto, kitų kolektyvų, muzikantų. „Turiu svajonę išleisti autorinės muzikos kompaktinę plokštelę“, – sako D. Juozapavičius.
Muzikali giminė
Pasak Dainiaus, muzika užkoduota jo kraujyje. Visa Dainiaus giminė turėjo muzikinių gebėjimų. Tėvai dainavo, senelis grojo lūpine armonikėle, močiutė – smuiku. Dainiaus noras išmokti groti smuiku negalėjo išsipildyti dėl vaikystėje patirtos kairės rankos piršto traumos.
D. Juozapavičiaus broliai ir sesuo taip pat sėkmingai baigė Vilniaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vidurinę meno mokyklą. Trys vyresni broliai Algimantas, Mindaugas, Rimgaudas ir sesuo Gražina yra tikri profesionalūs muzikantai bei atlikėjai.
Pasak Dainiaus, jam tenka groti įvairiausiais muzikos instrumentais: mušamaisiais, pučiamaisiais, klavišiniais. Bet vyro vizitinė kortelė – trimitas, kuriuo nuo 2003 metų jis groja garsiame Alytaus rajono kolektyve „Punelė“.
Danielius Jakubavičius