Gintaras Matonis – muzikantas iš Alytaus. Jau 30 metų groja vestuvėse ir kitose asmeninėse šventėse. Jo vizitinė kortelė – populiarių atlikėjų Alos Pugačiovos ir Edmundo Kučinsko parodijos. Bet pašnekovas atviras, Alą parodijuoti tampa vis sunkiau.
Nors G. Matoniui dar tik 54 metai, jis seniai jau pensijoje, nes dirbo statutiniu pareigūnu.
Gyva muzika prie DJ
„Ne visiems patinka vienas kurpalis. Manau, kad gyvos muzikos nepakeis nei didžėjai, nei jokie superprietaisai. Žmonės nori bendravimo, gyvumo, nuoširdumo. Daug savęs reikia atiduoti, kad įtikintum klausytoją. Žmonės pasiilgę atvirumo. Turi atidirbti, išprakaituoti. Svečiai nori pajausti tavo dūšią, atsidavimą tam, ką darai“, – kalbėjo pašnekovas. Jam svarbu ne tik pinigai, bet ir klausytojų įvertinimas – ištartas ačiū.
Muzikos mokslų neragavo
G. Matonis pasakoja, kad muzika jam patiko nuo vaikystės. Tėvas pradinėse klasėse iš Baltarusijos jam parvežė nedidelį akordeoną. Besimokydamas ketvirtoje klasėje, jau grojo mokyklos scenoje. Muzikos mokykloje nesimokė. Savamokslis. „Turėjau didelį norą išmokti groti“, – sakė pašnekovas.
Kadangi akordeonu sekėsi groti neblogai, Gintaras kėlė sau didesnius tikslus – išmokti groti akustine ir bosine gitara. Aštuntokas jau grojo Veisiejų mokyklos estradinėje grupėje, kuri buvo populiari mokinių šokiuose. Taip pat grojo Avižienių kultūros namuose diskotekose. Po armijos, 1990 m., su kolega Zeniumi Blaževičiumi iš Avižienių pradėjo groti vestuvėse. Prie jų prisijungė Jonas Grušauskas. Nuo to laiko Gintaro gyvenime prasidėjo vestuvių ir balių era. Šalia muzikos vyras turėjo darbą. Nuo 1992 metų iki pat pensijos vyras dirbo Alytaus priešgaisrinėje sistemoje ryšių specialistu.
Gintarui groti teko ir su kolegomis, ir vienam. Apie 15 metų vyras vestuvininkus linksmina vienas. Pašnekovas sako, kad groti vienas pradėjo, nes užsakovams pigiau. G. Matonio repertuaras platus, nuo liaudies iki naujausių estradinių dainų.
Vestuvių personažai
Vyras išradingas, norėdamas nustebinti savo klausytojus, jis persirengia ir parodijuoja Alą Pugačiovą, Edmundą Kučinską. „Pastebėjau, kad svečiams patinka“, – pasakoja Gintaras ir priduria, kad populiariosios Alos Pugačiovos parodija gimė dėl dainos „Milijonas raudonų rožių“. Vyrui teko išmokti vaikščioti ir ant aukštakulnių. „Sunku nebuvo, nes mokėjau gerai čiuožti pačiūžomis“, – linksmai kalba G. Matonis. Atlikėjas turi ir suknelių, perukų, pasidaro makiažą. „Pasitepu riebesniu lūpdažiu, daugiau pudros ir tiek“, – juokiasi vyras, turintis nemažai meniškų gabumų. „Vakare žmonės būna linksmesni, tad nelabai kreipia dėmesį į makiažą“, – sako muzikantas. Jis atviras – Alos parodiją dėl LGBT bendruomenės jautrumo teko pristabdyti, nes šių dienų dalis klausytojų parodijos nepriima kaip pokšto. Bet muzikantas atsižvelgia į svečių pageidavimą, jeigu prašo – parodijuoja.
Įkūnyti E. Kučinską yra daug lengviau. Jo dainos artimos Gintarui. Be to, ir veido bruožų panašumas yra, belieka tik skrybėlę užsidėti – ir tvarka.
Paklaustas, kur koncertuoja, vyras linksmai atsako: „Vykstu koncertuoti visoje Europos Sąjungoje. Viskas priklauso nuo biudžeto.“
G. Matonis gyvena prie Alytaus, sodų bendrijoje „Berželis“, kaip ir jaunystėje – kaime, šalia miško. Užsakymų ateičiai muzikantas jau turi nemažai, tad svarbiausia, kad tik sveikatos turėtų ir nelauktos pandemijos veiklai nesutrukdytų.
Danielius Jakubavičius