Dainavos žodis

Juozas Leškevičius, pagal specialybę pedagogas, širdyje muzikantas, sako, kad muzika – tai gera nuotaika ir bendravimas

Šiandien Juozas džiaugiasi gyvenimu: gieda Pivašiūnų bažnyčios chore, groja kapeloje „Pivašiūnai“, kuri yra įvairių Lietuvos muzikinių projektų ir konkursų nugalėtoja.

78-erių metų pivašiūniškis Juozas Leškevičius muzikuoja ir sako, kad muzika jam teikia bendravimo džiaugsmą ir dovanoja gerą nuotaiką. Kadaise jis ketino studijuoti žemdirbišką specialybę, bet gyvenimo kelias pasisuko link pedagoginio darbo, kurį vyras dirbo daugiau kaip 40 metų. Šiandien Juozas džiaugiasi gyvenimu: gieda Pivašiūnų bažnyčios chore, groja kapeloje „Pivašiūnai“, kuri yra įvairių Lietuvos muzikinių projektų ir konkursų nugalėtoja.

„Metai greitai bėga…“, – pokalbį pradeda J. Leškevičius. Jis gimė Liesionių kaime netoli Pivašiūnų. Augo su gerai žinomu šių kraštų muzikantu Pranu Zajankausku. „Drauge karves ganėme ir muzikavome. 1964 m. baigiau Pivašiūnų vidurinę mokyklą. Esu šeštosios abiturientų laidos mokinys“, – prisimena Juozas. Visi mokslai jam sekėsi neblogai, bet širdyje jis buvo „tiksliukas“. Juozas prisimena savo matematikos mokytoją Marytę Sinkevičiūtę, reiklią, kruopščią ir labai atsakingą. Kuomet jis įstojo į Žemės ūkio akademiją, jam papildomo matematikos pasiruošimo nereikėjo. J. Leškevičiaus mokslai akademijoje nutrūko, pašaukus jį tarnauti į kariuomenę. Metus laiko krimto karinius mokslus Volgograde – seržantų mokykloje. Tapo būrio vadu. „Man patiko pedagoginis darbas. Tad grįžęs iš kariuomenės nuvykau į švietimo skyrių. Jo vedėjas mane paskyrė į aštuonmetę Lelionių mokyklą, dirbau rusų kalbos ir kūno kultūros mokytoju“, – pasakoja Juozas. Studijas tęsė jau ne Žemės ūkio akademijoje, bet Vilniaus pedagoginiame institute, Fizikos fakultete. „Vidurinės mokyklos technikos disciplinos. Taip vadinosi mano specialybė“, – kalbėjo pašnekovas. 1972 m. uždarius Lelionių mokyklą, Juozas dirbti perėjo į Jurgelionių mokyklą, vėliau į Pivašiūnų vidurinę. Šiose ugdymo įstaigose vaikus mokė fizikos, braižybos, technikos darbų.

Žmona irgi mokytoja

„Lelionyse sutikau savo gyvenimo draugę Sigitą, kuri dirbo matematikos mokytoja. Po dvejų metu draugystės susituokėme. Kartu jau 53-eji metai“, – atvirauja Juozas. 1980 m. jauna šeima apsigyveno Pivašiūnuose. Čia vyras mokytojavo ir 12 metų, nuo 1995 iki 2007 metų, vadovavo mokyklai. J. Leškevičius juokauja, kad su savo vaikystės draugu Pranu ne tik kartu užaugo, bet ir Pivašiūnų mokykloje vienas kito direktoriumi buvo.

Muzikinis kelias

Juozas prisimena, kad muzika jį supo nuo mažens. Jo vyriausias brolis Jonas nusipirko armoniką. „Brolis neišmoko groti šiuo instrumentu, o aš vis prislinkdamas spaudžiau klavišus ir išmokau. Nors muzikinio išsilavinimo neturiu, bet groju nuo pat antros klasės“, – sakė Juozas, iki šiol armonikos iš rankų nepaleidžiantis. Aktyvus muzikavimas prasidėjo vyrui atsikėlus gyventi į Pivašiūnus. Tuo metu mokyklai vadovavo P. Zajankauskas, jis sukūrė mokytojų kapelą, kuri vadinosi „Neišsipildžiusių svajonių kapela“. Prie kapelos 1983 m. prisijungė profesionalus muzikantas, baigęs Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją ir atvykęs dirbti į Pivašiūnus Algirdas Glovickis. „Tuomet kapelą pavadinome „Pivašiūnai“, – tęsė pašnekovas. Kapela aktyviai koncertuoja iki šių dienų.

Juozas armonika pagroja ir namuose, ir giminės susitikimuose. Sako, kad buvo išmokęs ir akordeonu groti, bet armonikos klavišai jam mielesni. Muzika ir dainos Juozui pirmiausia yra bendravimas su žmonėmis ir geros nuotaikos garantas. „Muzikantas turi būti linksmas žmogus, su šypsena, su humoru, su energija. Jeigu jis gros surūgęs – niekas jo nesiklausys“, – tvirtina J. Leškevičius.

Kapelos sėkmė

40 metų gyvuojanti Pivašiūnų kapela išvažinėjo visą Lietuvą. Ji yra įvairių respublikinių konkursų, varžytuvių nugalėtoja ir dalyvė. 2002 ir 2009 metais nominuota geriausia Pietų Lietuvos kapela. 2002, 2006 ir 2009 metais tradicinės kaimo kapelų šventės ,,Grok, Jurgeli“ dalyvė ir žiūrovų prizo laimėtoja. Nuotaikingiausios kapelos nominacija apdovanota kapelų varžytuvėse „Tai bent suvažiava, tai bent sugužėja…“. 2007 m.– LRT laidos ,,Gero ūpo“ nugalėtoja. Lietuvos kaimo muzikantų ir kapelų festivalio ,,Ant rubežiaus – 2011“ šauniausios kapelos nominacijos, prizo nugalėtoja.

Kapeloje altu griežia vadovas A. Glovickis, armonikomis groja Juozas Leškevičius ir Pranas Zajankauskas, smuikais – Romas Navickas, Donata Bankauskaitė, būgnais groja Bolius Navickas, kontrabosu – Giedrius Leškevičius, tamburinu – Margarita Antanaitė.

Šeimos palaikymas

Juozas džiaugiasi, kad jo žmona Sigutė palaiko vyro pomėgį muzikuoti. „Išleidžia ir kostiumą koncertams paruošia“, – šypsosi pašnekovas. Su žmona Sigute Juozas užaugino du vaikus: sūnų ir dukrą. Abu gyvena Vilniuje. Dukra Lina – teisininkė, sūnus Giedrius – pagal profesiją žurnalistas, garsus TV laidų, renginių vedėjas, oreivis bei muzikantas.

Paklaustas apie svajones, Juozas sako, kad visas jas jau įgyvendino. „Tikras vyras turi pastatyti namą, pasodinti sodą ir užauginti sūnų. Atrodo visa tai įgyvendinta su kaupu“, – šypsosi energijos ir geros nuotaikos nestokojantis Juozas. O artėjančių švenčių proga jis visiems linki sveikatos, taikos ir stiprybės.

Danielius Jakubavičius

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: