Anot A. Pranaičio, šis pavasaris gerokai ankstyvesnis nei įprastai, paukščiai migrantai, ilgą laiką būnantys Lietuvoje, parskrido anksčiau.

Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Metelių regioninio parko grupės Lankytojų centro administratorius Artūras Pečkys su draugais, išsiruošę į žygį Kalniškės miške, jau surado žydinčią žibutę – o ir žaltį teko laimė jiems pamatyti.

Visur klausimų daugiau negu atsakymų.

Dėl įvairios žmonių veiklos daugelis gamtinių savireguliacijos procesų yra sutrikę.

Vaismedžius, uogakrūmius ir kitus privačioje teritorijoje esančius nesaugomus želdinius genėti ir kirsti leidimų nereikia, tačiau kitaip yra su saugotinais medžiais – juos genėti ir kirsti intensyviausiu laukinių paukščių veisimosi laikotarpiu draudžiama.

Jų šeimininkai ir  kaime, ir mieste turi užtikrinti saugumą, švarą, laikytis gyvūnų gerovės, apsaugos ir laikymo taisyklių.

Socialiniuose tinkluose matome medžiotojų nufilmuotų, rodos, mielų vaizdelių: šernės su būriu šerniukų, kiti gi rodo, kaip gražuoliai briedžiai laižo asfaltą, teisingiau sakant, druską, kuria kelininkai barstė kelius. Kodėl taip yra?

Sausis – puikus laikas sodinti kai kurias daržoves, taip pat gėles, kurios atšilus balkonus išpuoš žiedais.

Smagu, kai medžioklė tampa geru pabuvimu gamtoje su gerais bendraminčiais.

A. Pranaitis kviečia kalėdiniu laikotarpiu išvažiuoti į gamtą ir pasidžiaugti buvimu joje, o kad žmonės nori būti gamtoje, ją stebėti, rodo ir žymiai pagausėjęs Žuvinto biosferos rezervato lankytojų skaičius. Šiemet šį nuostabų gamtos kampelį aplankė dešimtys tūkstančių gamtos mylėtojų. „Tai labai džiugina. Žmonėms per žiniasklaidos priemones reikia mažiau pasakoti, jie patys nori pamatyti, patirti ir pažinti gamtą natūraliai, joje pailsėti emociškai ir fiziškai“, – sakė ne vieną dešimtmetį gamtos gyvenimą stebintis A. Pranaitis.

Šių metų pradžioje Dzūkijos nacionaliniame parke palei Marcinkonių-Varėnos kelią iškirtus plantacinį ūkinės paskirties mišką atverta 12,8 hektarų gamtiškai vertingų žemyninių kopų.

Lesyklos paukščių stebėjimas – malonus užsiėmimas. Tačiau žinojimas, kad taip mes išsaugome ne vieną gyvybę, mums turi būti geriausia visos žiemos dovana.

Aplinkos ministerijai antradienį pranešus, kad sustabdyti aštuoni pradėti plynieji sanitariniai kirtimai Punios šilo genetiniuose draustiniuose, nevyriausybinė organizacija Baltijos aplinkos forumas teigia, kad kirtimai jau yra įvykdyti. 

Aplinkos ministerija primena, kad šį savaitgalį dar bus galima gaudyti siauražnyplius vėžius. Nuo pirmadienio tai daryti bus draudžiama, taip pat nuo tos dienos nebebus galima žvejoti lašišų ir šlakių nerštui svarbiose upėse.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasirašė įsakymą dėl vilkų sumedžiojimo 2023–2024 m. limito: nuo spalio 15 d. iki kitų metų kovo 31 d. bus galima sumedžioti 341 vilką.

Tarp labiausiai paveiktų regionų buvo Alytaus.

Būkime atsakingi ir pagarbiai elkimės su visais gyvūnais, tiek augintiniais, tiek ūkiniais.

Ne visi žino, kad geltonpintė yra valgomas grybas, netgi delikatesas.

Visgi ekspertai primena, kad vykdomas žemyninių kopų atvėrimas – gerokai iš anksto suplanuota gamtotvarkos priemonė, kuri leis padidinti biologinę įvairovę ir atkurti nykstančių augalų bei gyvūnų rūšis.

Gražuolis stumbras vaikštinėjo Žuvinto biosferos rezervato apylinkėse.

Siekiama atgaivinti laivybą Nemuno upėje ir paskatinti verslą teikti paslaugas, kai didžiausia Lietuvos upe nuo Kauno iki Druskininkų galės plaukti laivai.

Užmirštas kampelis pagaliau atgyja!

Nemunaityje sugedo dalis senųjų vandentiekio įrengimų, kuriuos būtina keisti naujais. Vandenvietės įrengimų kapitalinio remonto darbai prasidės jau rugsėjį, o iki tol „Simno

Gyventojams, neištraukiantiems ištuštinimui maisto atliekų konteinerių, jau išsiųsti pranešimai,kurių tikslas – priminti apie kiekvieno atliekų turėtojo pareigą laikytis atliekų tvarkymo taisyklių irnaudotis

Nemuno vanduo švarus ir jame galima maudyti – šia žinia džiaugiasi prie  jo gyvenantys Alytaus rajono Nemunaičio miestelio gyventojai ir stovyklautojai.

VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, šiemet buvo pateikta 116,2 tūkst. paraiškų (pernai – 118,7 tūkst.), deklaruotas 2,904 mln. ha (pernai – 2,897 mln. ha) plotas.

Geras pavyzdys „užkrečia“.

Europos Komisija Lietuvos ūkininkams siūlo skirti 10,66 mln. eurų, pirmadienį pranešė EK biuras Lietuvoje.