Dainavos žodis

Neeilinė rugsėjo 11-oji Seirijuose – įprasmintas mūsų istorinės atminties išsaugojimas

Pastatas neofreskai buvo pasirinktas ne atsitiktinai. Greta jo – buvusi Seirijų amatų mokykla, kurioje 1941 metų rugsėjį iki sušaudymo kelias dienas buvo įkalinti Seirijų žydai. Todėl Rivkos Liubianski žvilgsnis tarsi palydi į nebūtį išeinančius savo tautiečius.

Mūsų krašto žmonės ne vieną kartą įrodė, jog moka saugoti istorinę atmintį ir nepamiršta skaudžių istorijos pamokų. Tai patvirtino prieš mėnesį atidengta neofreska tarpukariu Seirijuose gyvenusiai žydei Rivkai Liubianski ir praėjusį pirmadienį Seirijuose vykęs jaudinantis ir svarbus renginys – baigiamasis istorinės atminties išsaugojimo akordas.

Baraučiškės miške prisiminė tragišką istoriją

Pirmadienį Seirijų bendruomenė paminėjo tragišką miestelio istorijos puslapį, kai prieš 82-ejus metus, 1941-ųjų rugsėjo 11 dieną, miestelio gatvėmis į Baraučiškės mišką, į mirtį buvo varomi žydai – seirijiečių bendramoksliai, kaimynai, draugai. Kol gyvi buvo, Seirijų žydų tragediją jie dešimtis kartų yra pasakoję savo vaikams, anūkams ir visiems, kurie tuo domėjosi. Todėl ta istorijos dalis, kurioje taikiai sugyveno žydai ir lietuviai, yra gyva.

Į renginį Baraučiškės miške, prie paminklo holokausto aukoms atminti, atvyko rajono savivaldybės vicemeras Dalius Mockevičius, Izraelio ambasados Lietuvoje vicekonsulė Irit Segev, Seirijuose gyvenusios ir su šeima nužudytos Rivkos Liubianski, kurios atvaizdas neofreskoje lydi visus, pravažiuojančius pro Seirijus, proanūkė Shirley Levavi, specialiai šia proga atvykusi iš Izraelio.

Vicemeras savo kalboje ypač dėkojo Seirijų miestelio bendruomenei, kuri jau ilgus metus domisi žydų kultūra, rūpinasi, kad jų istorija ir ši data – rugsėjo 11-oji – nebūtų pamirštos ir su naujais faktais, nauja jėga vėl sugrįžtų į mūsų gyvenimus tam, kad tokia tragedija daugiau nebepasikartotų. Linkėjo visiems gyventi taikoje ir tolerancijoje.

Irit Segev perskaitė Izraelio konsulės laišką. Jame dėkojama Seirijų bendruomenei, kuri mato prasmę rūpintis žydų kultūros išsaugojimu ir kasmet prisimena šią tragišką datą bei pagerbia žuvusiųjų atminimą.

Specialiai atvyko iš Izraelio

Kalbėjusi Shirley Levavi prisiminė savo giminės, gyvenusios Seirijuose, istoriją bei pasidalijo jautriomis detalėmis apie tai, kodėl dalis giminės vis tik liko gyva ir augina giminės medį jau istorinėse žydų žemėse – Izraelyje.

Moteris sakė, jog jai labai brangus protėvių atminimas ir tai, kad Seirijų žmonės nepamiršo tragiškojo rugsėjo, ją paskatino atvykti į miestelį, kuriame gyveno jos protėviai. Lėktuvo bilietą į Lietuvą Sh. Levavi nusipirko prieš keletą mėnesių, kai sužinojo, kad Seirijuose buvo kuriama jos promočiutės neofreska.

Apie žydų gyvenimą Lietuvoje ir Seirijuose pasakojo Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos istorijos mokytoja Laima Bielevičienė. Meninę programą, nukėlusią susirinkusiuosius į skaudžias dienas prieš 82-ejus metus, atliko šios gimnazijos mokiniai.

Prisiminė neofreskos atsiradimo istoriją

Vėliau minėjimo dalyviai susirinko prie vieno senųjų Seirijų miestelio pastatų Metelių gatvėje, pažymėto 9-uoju numeriu. Ant jo dailininkė Lina Šlipavičiūtė, remdamasi autentiška Rivkos Liubianski nuotrauka, nutapė neofreską.

„Joje nutapyta moteris, kurios žvilgsnyje – gili išmintis, patirtis ir meilė. Nuotrauką šiam portretui pasirinkome iš archyvuose likusių prieškario fotografijų“, – sake dailininkė, projekto „Sienos prisimena“ iniciatorė.

Pastatas neofreskai buvo pasirinktas ne atsitiktinai. Greta jo – buvusi Seirijų amatų mokykla, kurioje 1941 metų rugsėjį iki sušaudymo kelias dienas buvo įkalinti Seirijų žydai. Todėl Rivkos Liubianski žvilgsnis tarsi palydi į nebūtį išeinančius savo tautiečius.

L. Šlipavičiūtė papasakojo, kaip gimė projekto „Sienos prisimena“ idėja, kiek darbų, įamžinančių žydų gyvenimą visoje Lietuvoje, jau puošia miestų ir miestelių pastatus.

„Visoje Lietuvoje yra daug tokių neofreskų, tačiau daugelio jose pavaizduotų žydų vardai ir pavardės – nežinomi. Džiugu, kad mes žinome Seirijuose įamžintos moters vardą ir pavardę, iš giminių sužinojome daugiau apie jos likimą“, – sake L. Šlipavičiūtė.  

Dailininkei už prasmingą projektą padėkojo savivaldybės vicemeras Dalius Mockevičius, Lazdijų kultūros centro direktorius Arūnas Sujeta įteikė padėką. Iš vicemero rankų suvenyrą – lietuviško medaus, žolelių arbatos ir lino staltiesę – gavo ir dabar jau žymios Seirijų žydės Rivkos Liubianski proanūkė Shirley Levavi, nuoširdžiai bendradarbiavusi ir padėjusi, kad ši unikali neofreska gimtų.

Projektą „Sienos prisimena“ Seirijuose finansavo Lietuvos kultūros taryba, įgyvendino Lazdijų kultūros centro darbuotojos Eglė Kubilienė ir Ieva Vaivaraitė-Ošikienė.

Dalius Mockevičius, Lazdijų rajono savivaldybės mero pavaduotojas:
„Renginys Seirijuose – labai prasmingas, nes jis įprasmina mūsų istorinės atminties išsaugojimą ir perdavimą ateities kartoms. Istorija yra vientisa, ir negali būti joje baltų dėmių. Tai, kad žydų holokaustas vyko ir pas mus, yra faktas, mes negalime to ignoruoti. Žydų bendruomenė, kuri gyveno Seirijuose, turėjo didelę reikšmę miestelio socialiniame gyvenime. 1941-ųjų rugsėjį didžioji bendruomenės dalis buvo sunaikinta. Tos bendruomenės prisiminimas ir aukų atminties įamžinimas turi prasmę mūsų dabarčiai ir ateičiai. Tai ir tam tikra auklėjamoji priemonė mūsų jaunimui – ateityje negali tokie dalykai pasikartoti. Mes įpratę tokią atmintį įamžinti įvairiais paminklais, monumentais, bet yra ir kitos formos, šiuo atveju – neofreska Seirijuose. Manau, kad tokia įamžinimo įvairovė yra labai gerai. Akivaizdu, kad projektas „Sienos prisimena“ – pavykęs, jis, keliaudamas per Lietuvą, atkeliavo ir į mūsų savivaldybę. Tai labai svarbus ir prasmingas įvykis.“

Dzūkų žinių“ informacija

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: